„Skirtumai ir bendrystė – vienas pagrindinių Europos kultūros sostinės devizų“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis liepos
21 d. ministerijoje ta proga surengtoje spaudos konferencijoje. Taip pat ministras atkreipė dėmesį į kelis svarbius aspektus.
Pirma, miesto, pretenduojančio tapti Europos kultūros sostine, dydis nėra esminis veiksnys. Europos kultūros sostinėmis yra
buvę miestai, kuriuose gyvena mažiau nei 25 tūkst. gyventojų. Tie miestai gali įtraukti į programą, į kultūrinį gyvenimą aplinkinius
regionus su mažesniais miesteliais.
Antra, Europos kultūros sostinės vardas suteikiamas remiantis paraiškoje išdėstyta veiksmų programa, kuri turėtų apimti daugiau
ir plačiau – toks jos devizas – nei įprastinė miesto ar regiono kultūros veikla. Ši veikla gali remtis miesto ar regiono ypatybėmis
ir stiprybėmis, ji būtinai turi būti orientuota į ateitį.
Trečia, neabejotina sėkmingų Europos kultūros sostinių ekonominė ir socialinė nauda: atnaujinama ir vystoma miesto
infrastruktūra, auga vidaus investicijos, tarptautinis miesto žinomumas. „Tačiau šis projektas nėra orientuotas į turistus, kad
jų į miestą pritrauktų daugiau. Projektas turi būti orientuotas į vietos žmones, vietos bendruomenę, kad išaugtų jos pasididžiavimas
savo miestu, savo valstybe“, – sakė Š.Birutis.
Ketvirta, Europos kultūros sostinės vardas neįpareigoja daryti labai daug renginių ar įgyvendinti projektų. Ši programa visų pirma
turi atitikti paties miesto tikslus, prioritetus ir finansines galimybes, jo poreikius. Svarbu, kad šešerius metus vyksianti
programa būtų aiški, apibrėžta.
2009 m. Vilnius buvo Europos kultūros sostinė. Tada kilo nemažas skandalas dėl, kaip buvo įtarta, iššvaistytų lėšų. „Įvairių
skundų pagrindu pradėti ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti neradus pažeidimų. Galbūt trūko viešumo, skaidrumo“, – svarstė
ministras.
Š.Birutis priminė ir tuomečio projekto pliusus – tada atsirado renginiai Kultūros naktis, Gatvės muzikos diena. Tada buvo
atidarytas Dailės akademijos Dizaino centras.
Lietuvos miestų paraiškų 2022 metų Europos kultūros sostinės vardui gauti bus laukiama iki 2016 m. gegužės 24 d. Atranką
laimėjęs miestas turėtų būti paskelbtas 2017 m. Jis būtų finansuojamas 1,5 mln. eurų iš ES programos „Kūrybiška Europa“.
