Kaip ir visi Wittgensteinų vaikai, Paulis labai kentėjo nuo geležinių nepermaldaujamo tėvo gniaužtų. Muzika buvo vienintelis jo išsigelbėjimas, tačiau prie sprendimo tapti pianistu dar ilgai liko prikibęs abejonių šleifas.
Pirmajame pasauliniame kare praradęs dešinę ranką, Paulis ryžtasi tęsti pianisto karjerą. Jis užsakinėjo Sergejaus Prokofjevo, Maurice’o Ravelio, Paulio Hindemitho koncertus kairiajai rankai ir orkestrui.
Šie užsakymai buvo bene vieninteliai veiksmai, kuriais pianistas mėgdžiojo tėvą... Vis dėlto nepaisant gabumų ir išskirtinės kilmės, Paulio Wittgensteino gyvenimas visą laiką buvo kova dėl pripažinimo.
Valdingasis tėvas net ir po mirties, regis, kreipė Paulio ir jo brolių bei seserų likimus. Tačiau bręstanti jauna asmenybė skleidžiasi, ieško kelio pabėgti iš šeimos kalėjimo, drąsos gyventi ir skambinti taip, tarsi kiekvienas garsas šiame kosmose skambėtų pirmą kartą, unikalus ir nepakartojamas.
Romano autorė Lea Singer, pindama herojaus vidinės ir išorinės biografijos gijas, leidžia pamatyti istorinius, politinius, muzikinius įvykius iki Pirmojo pasaulinio karo ir epochą po šios katastrofos.
Skaitytojas daug sužino apie meną bei kultūrą anuometinės Europos aplinkoje, galėjusioje sau leisti plačius, paprastų žmonių gyvenimo būtinybių nevaržomus mostus, apie karo netektis ir nuniokojimus.
Koncertas kairiajai rankai / Lea Singer; iš vokiečių kalbos vertė Kristina Sprindžiūnaitė. – Vilnius : Sofoklis, 2015.