Tokie skaičiai paviešinti miesto savivaldybėje surengtoje
diskusijoje, kurioje ieškota atsakymų į klausimą, ar įmanomas
kultūros ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune ir Kauno regione.
Renginyje, organizuotame drauge su reklamos, dizaino, projektų
valdymo specialistais ir verslininkais, minėtą klausimą iškėlė
Kauno miesto tarybos narė Ina Pukelytė. Jos pastebėjimu, vienas
pagrindinių diskusijos tikslų buvo sutelkti verslo, kūrybos ir
viešojo sektoriaus atstovus vienoje vietoje ir išsiaiškinti
kiekvienos pusės poreikius.
„Tarpusavyje turime dirbti kur kas glaudžiau. Reikia kalbėti
apie šiuolaikinės kultūros svarbą ne tik socialine, bet ir
ekonomine prasme. Labai svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo bei
viešojo sektoriaus“, – pabrėžė I.Pukelytė.
Kūrybinės industrijos, kartais dar vadinamos kūrybine
ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų
(informacijos ir komunikacijos) technologijomis bei žinių
ekonomika. Kūrybinės industrijos – sintetinė veikla, reikalaujanti
meninių, vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros bei
informacinių technologijų išmanymo.
„Didžioji dalis programų rengia specialistus, priskiriamus meno
ir medijų sritims. Galbūt iš šio apibrėžto lauko ir gali kilti
kultūros bei kūrybinių industrijų proveržis?“ – retoriškai klausė
VDU Edukologijos katedros vedėja Lina Kaminskienė.
Diskusijoje pabrėžta, kad kūrybinės industrijos neatsiejamos
nuo naujosios žiniasklaidos, globalizacijos ir žinių ekonomikos.
Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip reklama, meno
vadyba, leidyba, fotografija, televizija ir radijas, interneto
dizainas, autorinės teisės.
„Kaunas galėtų būti labai geras mokymų centras, nes žmonės
tikrai trokštantys žinių. Kaunas turi visą infrastruktūrą ir
užsienio lektorių, kurie galėtų mokyti jaunus žmones. Patys
rengiame specializuotus mokymus ir žmonių susidomėjimas
viršija mūsų lūkesčius. Tai rodo, jog kūrybos potencialas
milžiniškas“, – kalbėjo bendradarbiavimo centro „Talent Garden
Kaunas“ įkūrėjas Artūras Bulota.
Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Edmundas
Kolevaitis teigė, kad jis Kauną mato kaip verslo ir tvarios
ekonomikos miestą. Kaip vieną iš Kauno laimėjimų E.Kolevaitis
minėjo atgimusį senamiestį.
„O man Kaunas visų pirma asocijuojasi su jaunų žmonių miestu,
kuriame mokosi daug studentų. Kaunas – modernios ir, sakyčiau,
alternatyviosios kultūros židinys. Laikinoji sostinė dėl savo
geografinės padėties, potencialo turi milžinišką perspektyvą.
Nereikia bijoti, kad kauniečiai išsibėgios.
Kaunas turėtų išnaudoti visuomeninius įvykius, kurie galėtų
būti tęstiniai ir išjudinti kūrybinėse industrijose veikiančias
įmones. Puikiausias pavyzdys yra „Žalgirio“ arena. Nuo tada, kai ji
atsirado, čia vyksta didžiausi koncertai, pasirodymai, ir dabar
visiems labai normalu atvykti į Kauną pramogauti“, – teigė
kūrybos namų „Elitaz“ įkūrėjas Gediminas Jaunius, šiuo metu Vytauto
Didžiojo universiteto Menų fakultete dėstantis kūrybinių industrijų
programą.
2015 07 29 11.00 val. D.J.