Tokie skaičiai paviešinti miesto savivaldybėje surengtoje diskusijoje, kurioje ieškota atsakymų į klausimą, ar įmanomas kultūros ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune ir Kauno regione.
Renginyje, organizuotame drauge su reklamos, dizaino, projektų valdymo specialistais ir verslininkais, minėtą klausimą iškėlė Kauno miesto tarybos narė Ina Pukelytė. Jos pastebėjimu, vienas pagrindinių diskusijos tikslų buvo sutelkti verslo, kūrybos ir viešojo sektoriaus atstovus vienoje vietoje ir išsiaiškinti kiekvienos pusės poreikius.
„Tarpusavyje turime dirbti kur kas glaudžiau. Reikia kalbėti apie šiuolaikinės kultūros svarbą ne tik socialine, bet ir ekonomine prasme. Labai svarbi sąveika tarp mokslo ir verslo bei viešojo sektoriaus“, – pabrėžė I.Pukelytė.
Kūrybinės industrijos, kartais dar vadinamos kūrybine ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų (informacijos ir komunikacijos) technologijomis bei žinių ekonomika. Kūrybinės industrijos – sintetinė veikla, reikalaujanti meninių, vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo.
„Didžioji dalis programų rengia specialistus, priskiriamus meno ir medijų sritims. Galbūt iš šio apibrėžto lauko ir gali kilti kultūros bei kūrybinių industrijų proveržis?“ – retoriškai klausė VDU Edukologijos katedros vedėja Lina Kaminskienė.
Diskusijoje pabrėžta, kad kūrybinės industrijos neatsiejamos nuo naujosios žiniasklaidos, globalizacijos ir žinių ekonomikos. Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip reklama, meno vadyba, leidyba, fotografija, televizija ir radijas, interneto dizainas, autorinės teisės.
„Kaunas galėtų būti labai geras mokymų centras, nes žmonės tikrai trokštantys žinių. Kaunas turi visą infrastruktūrą ir užsienio lektorių, kurie galėtų mokyti jaunus žmones. Patys rengiame specializuotus mokymus ir žmonių susidomėjimas viršija mūsų lūkesčius. Tai rodo, jog kūrybos potencialas milžiniškas“, – kalbėjo bendradarbiavimo centro „Talent Garden Kaunas“ įkūrėjas Artūras Bulota.
Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Edmundas Kolevaitis teigė, kad jis Kauną mato kaip verslo ir tvarios ekonomikos miestą. Kaip vieną iš Kauno laimėjimų E.Kolevaitis minėjo atgimusį senamiestį.
„O man Kaunas visų pirma asocijuojasi su jaunų žmonių miestu, kuriame mokosi daug studentų. Kaunas – modernios ir, sakyčiau, alternatyviosios kultūros židinys. Laikinoji sostinė dėl savo geografinės padėties, potencialo turi milžinišką perspektyvą. Nereikia bijoti, kad kauniečiai išsibėgios.
Kaunas turėtų išnaudoti visuomeninius įvykius, kurie galėtų būti tęstiniai ir išjudinti kūrybinėse industrijose veikiančias įmones. Puikiausias pavyzdys yra „Žalgirio“ arena. Nuo tada, kai ji atsirado, čia vyksta didžiausi koncertai, pasirodymai, ir dabar visiems labai normalu atvykti į Kauną pramogauti“, – teigė kūrybos namų „Elitaz“ įkūrėjas Gediminas Jaunius, šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete dėstantis kūrybinių industrijų programą.
2015 07 29 11.00 val. D.J.
