Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys teigia, kad šią paraišką teikti Kaunas rengiasi jau apie metus.
„Jau kokie metai kaip Kauno kultūros bendruomenė, iniciatoriai ruošiamės paraišką teikti. Jau turime ir preliminarią koncepciją, ir veiksmų planą, ką pagal tą paraišką darysime“, – BNS sakė S.Kairys.
Pasak jo, Europos kultūros sostinės projektas yra gera proga suburti miesto visuomenę, kultūrininkus. Vicemeras teigia, kad Kaunui tapti Europos kultūros sostine nėra tiek svarbu, kiek dalyvauti konkurse.
„Pats susidėliojimas problematikos, kuri susijusi su miesto bendruomene ir jos kultūra, jos sprendimo būdų ir bendruomenės įtraukimas į tai savaime miestui yra sveikas dalykas, dalyvauti tokiuose konkursuose yra labai pozityvu“, – kalbėjo vicemeras.
„Kultūra labai susijusi su Kaunu kaip su laikinąja sostine, su tarpukario architektūra. Mes negyvename prisiminimais apie gerus miesto laikus, bet būtent tas laikotarpis, jo ryšys su dabartimi yra per modernaus miesto prizmę. Taip ir mėginsime susieti šiuos dalykus“, – teigė jis.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tvirtino, kad ir Klaipėda jau pribrendo teikti paraišką tapti Europos kultūros sostine.
„Klaipėda tikrai teiks tą paraišką, be abejo, kaip miestas, tačiau tai būtų Europos kultūros sostinė kultūrine prasme užklojanti visą Klaipėdos regioną, pirmiausia Nidą ir Palangą“, – BNS sakė uostamiesčio vadovas.
Jo teigimu, Klaipėda yra išskirtinė tradicijomis ir svarbių renginių organizavimo patirtimi, taip pat tuo, kad yra „neužšąlantis kultūros uostas“.
„Visus šituos privalumus sutelkiant vienam bendram tikslui, aš manau, kad tai yra labai rimta paraiška ir labai rimta ambicija ne vien tik olimpiniu principu dalyvauti, bet ir laimėti“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis patvirtino, kad tapti Europos kultūros sostine sieks kartu su Klaipėda. Pasak jo, savivaldybė kultūriškai galėtų pasigirti ne tik Nida, bet ir Preilos, Pervalkos, Juodkrantės miesteliais.
„Šie miesteliai yra su savo istorijomis, bandysime rodyti save iš visų geriausių pusių. Tą darysime ne tik salėse, bet ir gamtoje, su folkloru ar su istorija susijusiuose renginiuose. Tai turėtų didelį pasisekimą“, – BNS teigė D.Jasaitis.
Tuo metu Palangos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius sakė, kad tiesiogiai bendradarbiavimo su Klaipėda ir Neringa klausimas dar nebuvo aptariamas, tačiau tokia galimybė – neatmestina.
„Regionas pas mus nėra toks didelis, kad dar skaldytumėmės“, – BNS nurodė jis.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas patvirtino, kad ir jo vadovaujama savivaldybė planuoja teikti kandidatūrą tapti Europos kultūros sostine. Kita vertus, jis pripažino, kad didelių finansinių resursų tam neplanuojama skirti.
„Formaliai savo kandidatūrą pareikšti planuojame, bet paskui, matyt, sąnaudos išauga tiems, kurie finalininkai yra, realiausiai pretenduoja. Tai reikėtų įsivertinti galimybes, ar mėtyti pinigus, jeigu šansų nėra daug, tada ūkiškai pažiūrėsime“, – BNS sakė R.Račkauskas.
„Tų ambicijų, be abejo, turime, nelaikome savęs kažkokia provincija.“, – pridūrė Panevėžio vadovas.
Anot Druskininkų mero Ričardo Malinausko, paraišką tapti Europos kultūros sostine kurortas tikriausiai teiks.
„Kai yra galimybė kur nors dalyvauti, organizuoti kažką Druskininkuose, visada tuo bandome naudotis. Aš manau, kad teiksime paraišką“, – BNS sakė R.Malinauskas.
Birštono mero patarėja Rimantė Kurkauskaitė BNS taip pat patvirtino, kad savivaldybė teiks paraišką. Jos teigimu, Birštonas išsiskiria kultūrinių renginių gausa ir išskirtinumu.
„Mūsų Kultūros centras be galo aktyvus, pastaruoju metu jis gerai renovuotas. Patys mūsų renginiai yra labai kokybiški, ypač teatras ir klasikinės muzikos koncertai“, – sakė R.Kurkauskaitė.
Apie siekį antrą kartą tapti Europos kultūros sostine galvoja sostinės savivaldybė.
Šios savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Kristina Ulevičiūtė teigė, kad dėl paraiškos teikimo sostinė apsispręs po susitikimo Kultūros ministerijoje rugsėjo mėnesį, kur turėtų paaiškėti, kiek prie Europos kultūros sostinės projekto įgyvendinimo prisidės valstybė.
„Dar nėra atsakyta į klausimus dėl finansavimo schemos: ar tik miestai finansuos, ar ir valstybė finansuos Europos kultūros sostinės projektus“, – BNS sakė K.Ulevičiūtė.
Vilnius Europos kultūros sostine buvo 2009 metais.
Tuo metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas komentavo, kad dėl paraiškos teikimo sprendimus priimtų pasitaręs su didžiųjų Lietuvos savivaldybių vadovais.
„Labai maga atsakyti, kad teiksime, bet tai būtų spekuliatyvus atsakymas, – BNS sakė jis. – Aš manau, kad būtų labai protinga visiems didiesiems miestams susitarti ir palaikyti vieno miesto kandidatūrą, nes Europos kultūros sostinė yra ne tik miesto, bet ir šalies garsinimas.“
Vienas iš Lietuvos miestų 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Europos Sąjunga (ES) finansuoja 1,5 mln. eurų titulą laimėjusio miesto išlaidų, visos kitos išlaidos bus dengiamos valstybės ir kultūros sostine tapusios savivaldybės lėšomis.
Paraiškas Lietuvos miestai gali teikti ne vėliau kaip iki 2016-ųjų gegužės 24-osios. Atranką laimėjęs miestas turėtų būti paskelbtas 2017-aisiais.
Atrenkant miestus dalyvaus du Lietuvos atstovai, likę komisijos nariai bus deleguoti Europos Komisijos.
Kasmet Europos kultūros sostinės titulas suteikiamas dviem Europos miestams – 2022-aisiais be Lietuvos tokia galimybė suteikta ir Liuksemburgui.
