Šios nuostatos nebeliko darbo grupės, kurioje dalyvavo ministerijos atstovai ir teatralai, naujai parengtose Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisose.
„Buvo mintis įvesti terminuotas darbo sutartis darbuotojams, šiuo atveju – aktoriams, koncertinėse įstaigose – atlikėjams, bet tai neliestų kordebaleto ir orkestro. Šito varianto nepavyko priimti, nes, kaip sakoma, per prievartą negali priversti, o noro tų, kuriuos tai liečia, būtent aktorių ir kūrybinių darbuotojų, nebuvo. Galima suprasti – permainų baimė“, – BNS sakė ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė Raminta Gecevičienė.
Vis dėlto ankstesnė nuostata, kad teatrai gali būti pertvarkomi iš biudžetinių į viešąsias įstaigas, pasak ministerijos atstovės, projekte išlieka. Tai įstaigoms turėtų leisti pritraukti komercinių lėšų, taip pat ir iš patalpų nuomos.
Projekte, anot jos, taip pat numatoma aiškesnė aktorių ir atlikėjų atestacijos tvarka – jei asmuo įvertinamas labai gerai, su juo be konkurso būtų leidžiama pratęsti darbo sutartį. Jei darbuotojas vertinamas blogai, grėstų atleidimas. Atestacija būtų rengiama ne rečiau kaip kas trejus metus.
Šiuo metu įstatyme atestacija yra numatyta, tačiau, anot R.Gecevičienės, vyksta tik bemaž pusėje teatrų ir koncertinių įstaigų, be to, nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos galima vertinti darbuotoją.
Jei Vyriausybė o vėliau – Seimas pritars projektui, atestacijos tvarką dar turėtų parengti kultūros ministras ar kita Vyriausybės nustatyta įstaiga.
Projekte numatoma leisti biudžetinei įstaigai sudaryti bendros produkcijos sutartis su privačiomis įstaigomis – teatrais, operomis, orkestrais, jos galėtų prisidėti, pavyzdžiui, patalpomis ar kitu turtu. Tai leistų sudaryti sutartis, taip pat gauti dalį pelno už koncertus.
„Būtų skaidrus procesas. Nes dabar tokie dalykai vyksta, bet mes nematome, ar valstybės turtas nėra naudojamas privatiems interesams“, – paaiškino R.Gecevičienė.
Ministerija projekte taip pat numatė nuo 2018-ųjų išplėsti socialines garantijas numatant, kad visiems karjeros tęsti nebegalintiems dramos ir lėlių teatrų aktoriams, dirigentams, orkestro ir kitiems muzikantams būtų suteikta galimybė gauti kompensaciją. Ji būtų prilyginta minimaliam mėnesio atlyginimui, jis šiuo metu siekia 325 eurus. Dabar tokia kompensacija siekia 6 BSI (228 eurus) ir ją gali gauti profesionalią karjerą ne savo noru baigę baleto artistai, šokę 20 metų, 25 metus koncertavę pučiamųjų instrumentų muzikantai, 30 metų stažą turintys solistai ir choro artistai.
Kultūros ministerijos atstovė pripažino, kad siūlymams išplėsti socialines garantijas itin priešinasi Finansų ministerija, tad ši pozicija dar gali būti derinama Vyriausybėje.
Projekte taip pat numatoma galimybė iš dalies kompensuoti bilietų kainas profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kai jos negauna pajamų ar patiria nuostolių taikydamos nuolaidas asmenų grupėms, taip pat būtų galima už išskirtinius nuopelnus Lietuvos kultūrai finansuoti ir nevalstybines įstaigas.
Ankstesnės darbo grupės parengtas Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektas sukėlė pasipiktinimą tarp aktorių, kurie ėmė reikalauti ministro Šarūno Biručio atsistatydinimo. Tuomet, be kita ko, buvo numatyta įteisinti penkerių metų terminuotas sutartis aktoriams – tai esą išspręstų problemą, kad dabar kai kurie aktoriai yra užimti vos keliuose spektakliuose per metus, tačiau jiems mokamas atlyginimas. Teatralų nuomone, tai būtų sugriovę repertuarinį teatrą, aktoriai netektų socialinių garantijų.
