Pasak alpinistų, Lietuvos laukia dar vienas svarbus darbas – lietuviškas viršūnes, taip pat ir M.K.Čiurlionio, įteisinti ne tik alpinistų, bet ir kartografiniuose žemėlapiuose.
Ekspedicijai į 5820 metrų aukščio viršukalnę vadovavo Lietuvos keliautojų sąjungos prezidentas Algimantas Jucevičius, trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė jos dalyvė signatarė Irena Andrukaitienė.
Pasak A.Jucevičiaus, M.K.Čiurlionio viršūnė yra tolimajame Pamyre, kuris gana sunkiai pasiekiamas.
„Nuo Tadžikistano sostinės Dušanbė dar tenka važiuoti dvi paras sudėtingais keliais, garsiuoju Pamyro traktu, kuris nuo sovietų laikų praktiškai neremontuojamas“, – pasakojo A.Jucevičius.
Alpinisto teigimu, šįkart įkopti į viršūnę padėjo ir geras oras. Keliautojai kopė ne vadinamąja paradine kalno puse, o rinkosi lengvesnį ir saugesnį kelią.
R.Zubovas tvirtino pažadą įlipti į prosenelio vardu pavadintą viršūnę davė dar 2011 metais, kai minėtos garsiojo kompozitoriaus ir dailininko šimtosios mirties metinės.
Iki šio kopimo pianistas alpinizmu neužsiėmė, nors kalnai jo šeimai buvo artimi. R.Zubovo tėvas Konstantinas Zubovas buvo vienas iš alpinizmo Lietuvoje pradininkų. Menininkas džiaugėsi, kad pavyko įkopti į viršūnę, nebuvo našta bendrakeleiviams.
Dėmesį lietuvių ekspedicijai parodė dvi Tadžikistano televizijos stotys, kalbinusios lietuvius, prašiusios informacijos apie M.K.Čiurlionio kūrybą.
„Atrodo, tai buvo toks pirmasis rimtesnis lietuviškos kultūros, lietuviškos patirties įsibrovimas į jauną Tadžikistano valstybę per televiziją. Be galo smagu, kad M.K.Čiurlionio sklaida vyksta šiek tiek sportiniais, šiek tiek kultūriniais aspektais“, – sakė R.Zubovas.
Viršūnė Pamyre M.K.Čiurlionio vardu pavadinta 1964 metais, į ją įkopus lietuvių grupei.
„Alpinistiniuose žemėlapiuose tik 1989 metais atsirado M.K.Čiurlionio ir K.Donelaičio vardai. Tik būdavo rašoma „peak 5820 m“. Neiškart gavo pripažinimą. Dabar alpinistiniuose dokumentuose praktiškai visur galima matyti, kad oficialiai tos viršūnės yra M.K.Čiurlionio, K.Donelaičio. Bet nėra kartografiniuose žemėlapiuose, čia dar mūsų laukia darbas“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė 1964 metų ekspedicijos dalyvis Vilius Šaduikis.
Pasak A.Jucevičiaus, dedamos pastangos įteisinti lietuviškus vardus kalnuose, bet procesas vyksta labai vangiai.
„Tikėkimės, kad kai bus 150-osios M.K.Čiurlionio gimimo metinės, tas vardas bus oficialiai įteisintas“, – teigė jis.
„Čia turėtų ir Vyriausybė į tą procesą įsilieti (...). Turėtų būti politinė valia matyti lietuviškus vardus ir geografiniame kartografiniame žemėlapyje. Tai būtų valstybės garbės reikalas, aš manau“, – tvirtino signatarė I.Andrukaitienė.
