Paroda surengta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimo centrui bendradarbiaujant su Lietuvos vyriausiojo archyvaro
tarnyba bei Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos archyvu.
Paroda „Srebrenicos pragaras“ (angl. „Srebrenica Inferno“)
Lietuvoje pristatoma minint 20-ąsias Srebrenicos žudynių metines.
Ją sudaro 22 stendai, kuriuose eksponuojamos jau istorinėmis
tapusios Bosnijos karo laikų nuotraukos, žemėlapiai su sužymėtomis
kariuomenių judėjimo kryptimis ir vietovėmis, kur serbų pajėgos
vykdė karo nusikaltimus, masinių Bosnijos musulmonų kapaviečių ir
ekshumavimo vaizdai, aukų perlaidojimą ir jų atminimo įamžinimą
liudijančios šių dienų nuotraukos.
Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos archyvas šią parodą
parengė prieš kelerius metus ir jau eksponavo daugelio šalių
miestuose – Kaire, Ankaroje, Berlyne, Varšuvoje, Kopenhagoje,
Stambule, Miunchene, Frankfurte ir kitur. Po pristatymo Lietuvoje,
kuris truks tik tris dienas, paroda iškeliaus į Moldovą ir Gruziją.
„Ši fotografijų paroda – naujausios Europos istorijos, deja,
tamsioji pusė – beprecedenčio žiauraus nusikaltimo žmoniškumui
reikšmingas archyvinis liudijimas, – sakė Lietuvos vyriausiasis
archyvaras dr. Ramojus Kraujelis. – Tūkstančiai žmonių, dešimtys
tarptautinių delegacijų šių metų liepą rinkosi į Bosnijos miestą
Srebrenicą pagerbti kruviniausių po Antrojo pasaulinio karo žudynių
aukų, kai 1995 m. liepos 11 d., jau baigiantis Bosnijos karui,
šalies serbų pajėgos, vadovaujamos generolo Ratko Mladičiaus,
pagrobė ir išžudė maždaug 8 tūkst. beginklių musulmonų vyrų ir
berniukų.
Pasaulio ir Lietuvos bendruomenė turi žinoti tų žudynių
mastą. Ne tik žinoti – privalo užtikrinti, kad tokios tragedijos
ateityje nepasikartotų. Tikime šios parodos švietėjiška misija“.
Bosnijos karas vyko nuo 1992 m. kovo iki 1995 m. lapkričio, kai
iš Jugoslavijos sudėties pasitraukusi Bosnija ir Hercegovina gynė
savo nepriklausomybę nuo Serbijos agresijos. Karas nusinešė maždaug
150 tūkst. žmonių gyvybių, beveik 2 mln. gyventojų tapo
pabėgėliais. Tačiau didžiausias nusikaltimas žmoniškumui buvo
įvykdytas 1995 m. liepą Srebrenicoje, kur buvo nužudyta daugiau
kaip 8 tūkst. beginklių vietos gyventojų.
Nors nuo karo pabaigos jau praėjo dvi dešimtys metų, vis dar
randama naujų masinių kapaviečių. Iki šiol buvo iškasta ir,
naudojantis DNR technologija, identifikuota beveik 7 tūkst. aukų
palaikų, surastų daugiau kaip 300 žudynių vietų. Pagerbiant
nužudytųjų atminimą, kasmet liepos 11 d. minima Srebrenicos aukų
atminimo diena.
Į parodos atidarymą Lietuvoje atvyks Bosnijos ir Hercegovinos
Federacijos archyvo direktoriaus Adamiro Jerkovičiaus vadovaujama
delegacija. Ji ne tik dalyvaus renginyje, bet ir susitiks su
Lietuvos kolegomis, aptars tolesnio bendradarbiavimo galimybes.