Išgirdę, kad C.Abbado diriguoja kalėjime, žmonės veržėsi jo pasiklausyti, pasirengę už tai brangiai sumokėti. Po maestro mirties praėjusių metų sausį projektu ėmė rūpintis jo duktė Alessandra ir asociacija „Mozart14“, remiami Italijos teisingumo ministerijos.
Choras gyvuoja iki šiol. Tie, kuriems pavyko jį išgirsti, pasakoja patyrę nepaprastų išgyvenimų. Pusšimtis įvairaus amžiaus vyrų ir moterų kalinių, dainuojantys ne viena kalba klasikinės muzikos kompozicijas ir liaudies dainų aranžuotes, įkvepia tikėti šviesia pasaulio ateitimi.
C.Abbado yra ėmęsis įvairių iniciatyvų, norėdamas įrodyti, kokia reikalinga yra muzika. Tačiau ši – turbūt pati nuostabiausia. nedaug kas taip sutelkia, suartina žmones, padeda gydyti sielos žaizdas kaip dainavimas drauge.