Kompozitorius A.Martinaitis šiais metais mini 65-ąjį jubiliejų. 1989 m. apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 1997 m. – Kristoforo premija už muziką teatrui, 2000 m. – Gedimino 5 laipsnio ordinu, 2009 m. – Auksiniu scenos kryžiumi už spektaklius „Sirano de Beržerakas“ (Šiaulių dramos teatras) ir „Life Life“ (Lietuvos rusų dramos teatras), 2010 m. – Vilniaus savivaldybės premija už nuopelnus Vilniaus kultūrai, 2013 m. – Auksiniu scenos kryžiumi už muziką spektakliui „Eglutė pas Ivanovus“ (Lietuvos rusų dramos teatras, režisierius – Jonas Vaitkus).
Pirmą kartą A.Martinaičio „Saulės giesmė“ atlikta 1996 m. spalio 4 dieną. Šiais metais kompozitorius parengė naują kūrinio redakciją.
Kompozitorius A.Martinaitis: „Apie 1994 m. sutikęs tada pranciškonų provincijolą Benediktą ir įkėlęs koją į Bernardinų bažnyčią, supratau: čia laikas ir vieta pradėti rašyti religinę muziką.
Galima pasakyti, kad religinė muzika visada manyje skambėjo, bet nebuvo užrašoma trukdant įvairioms, dabar jau nutolusioms aplinkybėms. Jaunystės svajonė buvo Paryžius ir bažnytinio meno (muzikos) studijos. Aišku, tam nebuvo jokių vilčių, tad pradėjau savas studijas nuo Paryžiaus – pirmųjų liturginių mišių autoriaus Guillaume'o Machaut, kuris ir dabar man yra neišsenkama versmė, šaltinio vandeniu patepantis akis vis naujiems religiniams kūriniams.
Neramybės yra visur ir visada. Kiekvienam žmogui, prabudusiam vidurnaktį ir negalinčiam užmigti, yra neramu. Paklaustas – kas? – savais žodžiais neatsakytų, nes tam, matyt, yra maldos žodžiai – atsakymai į visus dienos ar nakties klausimus. Taip žmogus dažnai nutveriamas, sumaišant jo numatytų darbų siekių perspektyvą. Taip gana dažnai sugriaunami nerealūs kūrybiniai užmojai, laiku sustabdomas žmogus rimčiai, maldai, apmąstymams. Nuo čia prasideda mano religinė muzika, ir aš tam neturiu paaiškinimo, o ir jo neieškau. Tiesiog palieku pravirus vartelius budėjimui ir nežiniai: „kada ateis tas laikas… ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje“, kaip sako evangelistas Morkus (Mk 13, 33 –35). Amžinoji vigilija.“ Šis koncertas taip pat skirtas Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos 20 metų ir choro „Langas“ 25 metų sukaktims.
Chorą „Langas“ 1990 m. įkūrė R.Kraucevičiūtė. 1995 m. choras tapo Bernardinų bažnyčios giedojimo mokyklos dalimi. Choras „Langas“ yra gavęs nemažai apdovanojimų: 2015 m. Aukso paukštės apdovanojimas chorų kategorijoje „Ryškiausia Lietuvos žvaigždė“, 2013 m. Lietuvos chorų konkurse – ketvirtoji vieta ir specialusis prizas „Už įtaigiausiai atliktą sakralinės muzikos programą“, 2006 m. Lietuvos chorų konkurse – trečioji vieta, 2002 m. Busane (Pietų Korėja), tarptautinėje chorų olimpiadoje „Choir Olympics“, šiuolaikinės muzikos kategorijoje – bronzos medalis, 2001 m. Lietuvos chorų konkurse – antroji vieta, 2001 m. Tarptautiniame chorų konkurse Montrė (Šveicarija) – antroji vieta ir specialusis „Montreux Casino“ prizas už geriausiai atliktą privalomąjį kūrinį, 1998 m. – antroji vieta Tarptautiniame chorų festivalyje Maltoje.
Choras „Langas“ dalyvavo tarptautiniuose chorų festivaliuose Švedijoje, Italijoje, Ispanijoje, Maltoje, Slovakijoje, Šveicarijoje, Sardinijoje, Makedonijoje, Argentinoje, koncertavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Urugvajuje, Brazilijoje.
Choro vadovė R.Kraucevičiūtė: „Labai džiaugiuosi, kad į chorą „Langas“ ateina žmonės iš parapijos, noriu, kad jų susirinktų kuo daugiau. Mes visada kviečiame visus, kurie ieško, klausia, nori išmokti, renkasi nemarią ir didingą klasikinę muziką, geriausius šiuolaikinės muzikos pavyzdžius, nori sužinoti, pamatyti ir suprasti.
Mes niekada nelaimėjome Didžiojo prizo, bet visada esame tarp geriausių chorų, beje, labai dažnai antri. Turbūt dauguma bažnytinių chorų apsiriboja vien giedojimu per šv.mišias, nors tai irgi nelengvas uždavinys – skirtingos giesmės per adventą, Kalėdas, gavėnią, Velykas, Sekmines. O jeigu tenka dar parengti dainų šventės repertuarą (daugybė chorų metų metus tik joms ir ruošiasi), dar koncertuoti, dalyvauti konkursuose ir festivaliuose? Tai didelis darbas.
Ne kiekvienas mėgėjų choras imasi tokių kūrinių kaip Gioacchino Rossini „Petite Messe Solennelle“, Johanno Sebastiano Bacho „Magnificat“, Wolfgango Amadeus Mozarto „Karūnavimo mišios“, A.Martinaičio „Saulės giesmė“.
Įsikūrę Bernardinuose galėjome bendradarbiauti su A.Martinaičiu. Galbūt Bernardinų bažnyčios dvasia paskatino jį sukurti tokius didingus kūrinius kaip „Saulės giesmė“, „Pieta“, „Dievo garbinimas“ ir kitus, įkvėptus nuostabių šv.Pranciškaus Asyžiečio maldų tekstų.“
Koncertas „Tau šlovė, Garbė ir Gyrius“. Spalio 4 d. 19 val. Vilniaus šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia (Maironio g. 10).
