Anot miesto savivaldybės atstovo Arnoldo Bukelio, atsispiriant nuo istoriškai nulemto ir Kauno miesto sinonimu tapusio „laikinosios sostinės“ pavadinimo, nuspręsta žengti toliau. Naujasis pavadinimas bei šaukinys „Contemporary Capital / Šiuolaikinė sostinė“ atspindi tai, jog pozityvioji miesto tapatybė neužstrigo praėjusiame šimtmetyje – ją visi kauniečiai kuria dabar.
„Kultūros sostinė nėra fejerverkai, blizgantys renginiai ar milijonai, kuriuos reikia įsisavinti. Pirmiausia tai – visų mūsų susitelkimas, bendruomenės, miestiečių įtraukimas į kultūrinį vyksmą, apskritai – į miesto gyvenimą. Vertinant paraišką tapti Europos kultūros sostine, vienas iš svarbiausių aspektų bus programos turinys ir finansinis objektyvumas. Tai – puiki galimybė atgaivinti Kauną visomis prasmėmis“, – sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.
Pasak projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ (KEKS 2022) programos rengėjų vadovės Virginijos Vitkienės, Kaunas turi ilgiausią Europoje pėsčiųjų zoną – Laisvės alėją. Tai – poilsio, žmonių susitelkimo, pasimatymų vieta, aplink kurią galima telkti skirtingus renginius. Dviejų upių santaka taip pat diktuoja teminę kryptį. Tai – kultūrų, skirtingų požiūrių santaka. Taip pat Kaunas – fortų miestas. Tai irgi reikia išnaudoti ruošiant paraišką.
„Čia – tik išoriniai (urbanistiniai) miesto savitumai. Svarbiausias Kauno išskirtinumas tas, jog žmonės čia vis dar tiki pozityviais pasikeitimais ir nori prie jų prisidėti. Kaune gyvos visos šiuolaikinio meno ir kultūros formos, ryškus bendruomeninių veiklų proveržis, o tai, ko trūksta, – sukursime „Šiuolaikinės sostinės“ programos dėka“, – teigė V.Vitkienė.
Artimiausi darbai, kurie laukia Kauno kultūros įstaigų darbuotojų ir nepriklausomų kūrybininkų, – pagrindinių KEKS 2022 programos krypčių generavimas. Į šią veiklą įsitrauks ne tik menininkai, bet ir visos miesto bendruomenės. Pasak V. Vitkienės, paruošiamieji darbai prasidėjo daugiau nei prieš metus.
„Beveik trečdalis paraiškos yra labai gili savo miesto analizė. Ji padės kultūriniam miesto vystymuisi ir ateityje. Programą ketiname suformuluoti iki vasario mėnesio pradžios. Dar keletą mėnesių paliksime partnerysčių patvirtinimams, programos ir miesto ilgalaikės strategijos sinergijai užtikrinti“, – sakė V.Vitkienė.
Kauno paraiškos rengimą koordinuojančios Anos Čižauskienės teigimu, pati kultūrinė programa, jos kokybė, inovatyvumas, tarptautiškumas yra labai reikšmingi.
„Vis dėlto kultūros sostinių programos tikslas – ne renginių organizavimas, ne vienkartinis metų projektas, o veikiau pozityvi miesto transformacija ir tarptautinis dėmesys. Tai – miestui suteikta galimybė katalizuoti, paspartinti teigiamus kultūrinius, socialinius pokyčius Kaune ir už jo ribų. Taip pat siekti strateginių miesto tikslų įgyvendinimo, sukurti naujų kultūrinių paslaugų, užmegzti tarptautinių ryšių, skatinti vietos žmonių kultūrinį įsitraukimą, verslo ir kultūros glaudesnį bendradarbiavimą, turizmą bei daug daugiau. Todėl svarbus kuo didesnis vietos bendruomenės įtraukimas, planuojant KEKS programos kryptis ir veiksmus“, – pasakojo A.Čižauskienė.
„Europos kultūros sostinės“ idėja pirmą kartą įgyvendinta 1985 metais tuometinės Graikijos kultūros ministrės Melinos Merkuri iniciatyva. Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas ne daugiau kaip vienam miestui kiekvienoje iš dviejų valstybių narių. 2022 metais teisę vienam savo miestui suteikti Europos kultūros sostinės vardą yra gavusi Lietuva ir Liuksemburgas. Lietuvos miestų paraiškas vertins tarptautinė komisija. Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo bus priimtas 2017 m.
