Iš karto po Vėlinių daugelyje parduotuvių pasirodė girliandos, eglučių puošmenos, Kalėdų Seneliai ir ėmė skambėti kalėdinė muzika.
Netrūksta burbančių, kad dar lapkričio pradžioje prasidedanti Kalėdų karštinė kauniečiams nepriimtina. Mat šventė atitolo nuo tikrosios savo prasmės. Vietoj rimties, susikaupimo, laukimo ir dvasingumo esame priversti nerti į triukšmingas linksmybes bei verslininkų nuolaidų viliones.
Bet yra ir besidžiaugiančių, kad spindinčios šviesos ir pramogos tamsiausiu ir bene niūriausiu metu pakelia nuotaiką.
Žinomas Kauno floristas Marijus Gvildys pastebi, kad jau ne vienus metus Kalėdos turi komercinę ir dvasingąją puses.
„Komercijoje ieškoti dvasingumo būtų naivu. To daryti tikriausiai ir nereikia. Daug svarbiau, kad prekyba ir linksmybės neužgožtų žmonių širdyse slypinčios tikrosios Kalėdų prasmės bei tikėjimo. Tikiu, kad daugelyje iš mūsų tas tikėjimas yra labai stiprus“, – kalbėjo floristas M.Gvildys.
– Esate iš tų, kuriuos likus daugiau nei mėnesiui iki švenčių prasidedantis kalėdinis laikotarpis erzina? O gal džiugina?
– Priimu tai natūraliai. Amerikoje ir net Europoje yra parduotuvių, kurios Kalėdų dekoracijomis prekiauja ištisus metus. Kone visas krikščioniškas pasaulis jau daugybę metų Kalėdų laukimu pradeda gyventi lapkritį.
Į šurmulį žmones įtraukia pardavėjai, kurie kuo anksčiau skatina pradėti galvoti apie artėjančias šventes, pirkti dovanas, puošmenas namams. Nuo jų neatsilieka restoranų ir kavinių šeimininkai, netrunka prisijungti miesto puošėjai. Komercija, nori to ar nenori, įtraukia kiekvieną iš mūsų. Svarbu, kaip giliai neriame patys.
Neabejoju, jog giliai širdyje žmonės išlaiko tikrąsias Kalėdų tradicijas. Nepaisant to, kaip anksti šurmuliuoti pradedama mieste, daugelis kauniečių išsaugojo tradiciją eglę puošti Kūčių dieną.
– Ar išsitęsusį šventinį laikotarpį galima išnaudoti prasmingiau nei šturmuoti prekybos centrus ar linksmintis?
– Kas sakė, jog šį laiką reikia skirti vien vaikščiojimui po parduotuves ieškant nuolaidų buities prekėms ar be saiko linksminantis.
Prasmę pajusite daugiau laiko skyrę draugystei, bendrystei, kūrybai, labdarai. Kartu su šeimos nariais, kaimynais, kolegomis kepkite sausainius, kurkite šventines puošmenas, pakuokite dovanas, dalykitės prisiminimais, kurkite ateities planus, rinkite labdarą ir pasidalykite gerumu su tais, kuriems to labiausiai reikia.
– Ar Kaunas šventiniu laikotarpiu kuo nors išsiskiria iš kitų Lietuvos, o gal net Europos miestų?
– Pirmiausia Kaunas turi išskirtinę eglę. Labai džiaugiuosi, kad jau ne vienus metus garsas apie kaunietišką Kalėdų eglę sklinda per Lietuvą ir net pasaulį. Žmonės iš kitų miestų važiuoja į ją žiūrėti. Labai nuliūsčiau, jeigu kas nors keistųsi.
Vienintelis dalykas, kurį svarstyčiau, – ar ji turėtų būti pagrindinė miesto eglė. Šia tema daugybę kartų diskutavome su pasaulinio garso floristais ir kitais menininkais, kurie prieš Kalėdas atvyksta į Kaune organizuojamą tarptautinę floristikos šventę „Įkvėpimo naktis“.
Būtų puiku, jei turėtume galimybę statyti labiau tradicinę pagrindinę miesto eglę ir miestas dar remtų menininkų projektą.
– Gruodžio 5-ąją aplink eglę Rotušės aikštėje įsikurs tradicinis Kalėdų miestelis, tačiau tokią minią žmonių, kaip daugelyje Europos miestų aikščių, jis vargu ar sutrauks. Ko mums trūksta?
– Traukos objektas Kaune yra eglė, o ne Kalėdų miestelis. Užsienyje viskas yra priešingai. Žmones kalėdinės mugės vilioja labiau nei eglės.
Kauno Kalėdų miestelyje trūksta šventinės dvasios: kepinių ir cinamono kvapo, muzikos, aktorių, koncertų, Kalėdų Senelių, mimų, kitų persirengėlių, tarkime, vilkinčių baroko meto drabužius.
Nežinau, kaip bus šįmet, bet ankstesniais metais matydavau prekybos kioskuose stovinčias į šalikus įsimuturiavusias bobutes, kurios parduoda vyną ir šiek tiek maisto.
Kad toks miestelis šurmuliuotų, nereikia laukti, kol ką nors padarys miesto valdžia. Turėtų būti išradingesni verslininkai. Valdžia už parodytą iniciatyvą ir kūrybiškumą juos galėtų atleisti nuo tam tikrų mokesčių.
– Kaip vertinate viso miesto pasirengimą Kalėdoms? Ar Kaune pakanka puošmenų ir šviesų?
– Kalėdiniu laikotarpiu automobiliu grįždamas iš Europos dažnai nusiviliu, kad ties Lenkijos siena baigiasi girliandų šviesos. Tos šviesos pasigendu ir Kaune. Kalbu ne vien apie tai, kiek papuoštas miestas. Trūksta žmonių iniciatyvos: girliandų, dekoracijų languose, balkonuose, ant medžių.
Tačiau mane labai džiugina, kad Laisvės alėjos ir pagrindinių senamiesčio gatvių parduotuvių vitrinos ir biurų langai yra papuošti. Matau, jog daugelį jų puošė ne profesionalūs floristai ir interjero stilistai, o patys žmonės. Smagu, kad žmonės kuria ir nori puoštis.
– Ar prieš šventes Kaunas galėtų būti patrauklus užsieniečiams?
– Užsieniečiams pritraukti vien išskirtinės eglės nepakanka. Šiuo laiku trūksta tarptautinių festivalių ar renginių, kurie viliotų svečius iš svetur. Apie tai rimtai pagalvoti turėtų miesto valdžia, menininkai, verslininkai ir turizmo puoselėtojai.
– Ką patartumėte svarstantiems, kaip šiemet namuose sukurti šventinę nuotaiką, kuo puošti eglutę?
– Patarimas vienas – nesivaikykite madų. Kalėdinių dekoracijų kūrėjų siūlomas naujoves patarčiau palikti didelėms kompanijoms, prekybos centrams ir kitoms vietoms, kur siekiama pritraukti bei nustebinti didelį žmonių srautą.
Namuose kurkite jaukumą ir savitumą: ištraukite visus senus stiklinius žaisliukus ir puoškite jais eglutes.
Jeigu jų neturite, puošmenas kurkite patys iš natūralių medžiagų: pinkite šiaudus, kepkite meduolius, džiovinkite obuolius, uogas ar vaisius.