Lietuvos kultūros sezonas Krokuvoje: naujos dialogo galimybės

Lietuvos modernios fotografijos paroda ir garsaus lenkų režisieriaus Krystiano Lupos Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyto spektaklio „Didvyrių aikštė“ lenkiškoji premjera užbaigia Lietuvos kultūros sezoną Krokuvoje, išsamiai pristačiusį Lietuvos kultūros istoriją ir dabartį, taip pat įtvirtinusį abiejų šalių kultūros institucijų partnerystę.
T.Venclova Krokuvos knygų mugėje.
Daugiau nuotraukų (6)
Sudomino ir kitus Lenkijos miestus
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga surengtas Lietuvos kultūros instituto koordinuojamas projektas „Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas 2015“, prasidėjęs spalio 1-ąją atidaryta paroda „JIVO Vilniuje: legendos pradžia“ Krokuvos žydų muziejuje, per tris mėnesius pristatė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, Lietuvos šiuolaikinį meną, teatrą, klasikinę muziką, fotografiją bei literatūrą.
Lietuva buvo Krokuvos knygų mugės garbės viešnia. Lietuvių rašytojai ir iliustruotojai dalyvavo mugės ir Konrado literatūros festivalio programų renginiuose, pristatė lenkų kalba išleistas savo knygas.
Pasak Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje iniciatorės Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Rasos Rimickaitės, vienas reikšmingesnių Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje laimėjimų – nepaprastai sėkmingas bendradarbiavimas su Lenkijos kultūros ir meno organizacijomis.
„Sezono renginius lydėjo didžiulis žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesys – pirmą kartą per 25 metus Lenkijos žiniasklaidoje vienu metu pasirodė tiek daug tik Lietuvos kultūrai ir menui skirtų tekstų, interviu, pranešimų, laidų Lenkijos radijuje ir televizijoje“, – džiaugėsi R.Rimickaitė.
Kultūros atašė pastebėjo, kad ir kitos Krokuvos kultūros institucijos pradėjo savarankiškai organizuoti Lietuvos kultūrą ir meną pristatančius renginius. Pavyzdžiui, vienas Krokuvos kino teatrų surengė Lietuvos animacinio kino savaitę, T.Kantoro muziejus „Cricoteka“ surengė Arturo Bumšteino elektroninės muzikos koncertą, Krokuvos galerija „Artemis“ – Stasio Eidrigevičiaus parodą.
„Krokuvos institucijos nori bendradarbiauti, siekia įgyvendinti bendrus projektus – jau galvojama apie sakralinio Lietuvos meno parodą Krokuvoje ir kitus projektus. Šį Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje kapitalą reikia išnaudoti“, – mano kultūros atašė. Pasak jos, tokio Lietuvos kultūros sezono pageidautų Vroclavas, Gdanskas, Liublinas, Poznanė ir kiti Lenkijos miestai.
„Artima nepažįstamoji“
„Mes labai didžiuojamės tuo, kad būtent Krokuva buvo pasirinkta iš kitų Lenkijos miestų kaip urbanistinis kontekstas didžiausiam ir intensyviausiam kada nors buvusiam Lietuvos kultūros pristatymui. Tai buvo kultūrinių ir intelektualinių atradimų, netikėtų jungčių sezonas, kupinas aukščiausio lygio meno iš šalies, kurią vertėja Paulina Ciucka pavadino „bliska nieznajoma“ – „artima nepažįstamąja“, – teigė „Krokuvos festivalių“ direktoriaus pavaduotojas Robertas Piaskowskis.
„Krokuvos kultūrinį gyvenimą labai praturtino dar nedaug Lenkijoje žinomų, bet išties įdomių Lietuvos šiuolaikinių rašytojų kūryba. Mūsų misija – pristatyti tai, kas vertinga ir nežinoma, plėsti sąmoningumo ribas. Esame dėkingi už tai, kad atvežėte į Krokuvą supratingumo, intelektualinių iššūkių ir kultūros gyvybingumo atmosferą“, – Lietuvos kultūros sezono reikšmę apibendrino R. Piaskowskis.
Krokuva atrado M.K.Čiurlionį
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūryba tapo vienu svarbiausių Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje akcentų – spalio 15-ąją Tarptautiniame kultūros centre atidaryta paroda „M.K. Čiurlionis: Lietuviška pasaka“ sulaukė didžiulio susidomėjimo. Karolio Szymanovskio filharmonijoje surengtuose kameriniame ir simfoniniame koncertuose skambėjusi M.K.Čiurlionio muzika taip pat sukėlė ovacijas.
Kaip pasakojo kuratorė Natalia Zak, kartu su Lietuvos nacionaliniu M.K.Čiurlionio muziejumi kuravusi parodą Tarptautiniame kultūros centre, organizatoriai neabejojo, kad nemažai Krokuvos gyventojų daliai Lietuvos genijaus kūryba yra nežinoma.
„Labai džiaugiamės, kad paroda nuo pat atidarymo gausiai lankoma. Jos populiarumas ir teigiami atsiliepimai apie parodą rodo, kad būtina tęsti artimiausios kaimynės kultūrinio palikimo sklaidą Lenkijoje“, – pabrėžė N. Zak.
Šią parodą Krokuvos gyventojai ir svečiai galės lankyti iki 2016 m. sausio pabaigos.
Sezono finalui – fotografija ir teatras
Gruodžio 11 d. atidaroma paroda „Ramus gyvenimas. Moderni Lietuvos fotografija“ Japonijos Manggha muziejaus galerijoje pristatys Romualdo Rakausko, Antano Sutkaus, Vytauto Stanionio, Algimanto Kunčiaus, Algirdo Šeškaus, Vito Luckaus, Vytauto V.Stanionio, Judelio Kacenberto ir kitų Lietuvos fotografų modernistų darbus.
Parodą kartu su Krokuvos galerija rengia Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyrius, ji veiks iki 2016 m. sausio pabaigos. Parodos kuratorius Wojciechas Nowickis – didžiausio Lenkijos fotografijos festivalio „Photomonth“ kuratorius, žinomas kritikas ir rašytojas.
Pasak organizatorių, ši ekspozicija pristato Lietuvos fotografiją kaip ambicingą ir judančią prieš srovę. „Ramus gyvenimas“ atspindi Lietuvos kasdienybės panoramą – nuo sovietmečio iki dabarties. Parodoje – ir dokumentika, ir meninė, ir reportažinė fotografijos, albumų bei žurnalų iškarpos, archyvinė medžiaga.
Thomaso Bernhardo „Didvyrių aikštė“ bus rodoma teatro festivalio „Boska Komedia“ programoje. Kaip teigiama Lietuvos nacionalinio dramos teatro pranešime, gastrolių savo tėvynėje režisierius K. Lupa laukia kaip premjeros: „Dar kuriant spektaklį Vilniuje, daugelį kartų susimąsčiau apie šios dramos aktualumą lenkiškame kontekste. Ypač dabar, kai žmogus klausia savęs apie tolesnio gyvenimo prasmę, temos aktualumas tiesiog šokiruoja“.
Kultūros sezoną „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015“ („Lietuva Krokuvoje: kultūros sezonas 2015“) organizavo Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos ir Lenkijos kultūros ministerijomis, LR kultūros atašė Lenkijoje bei skirtingomis Lietuvos ir Lenkijos organizacijomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.