Knietėjo nustatyti, kur pirmų kino teatrų radimosi vieta, tačiau per šimtą metų Vilniaus gatvių pavadinimai, priklausomai nuo miesto „savininkų“, keitėsi daugybę kartų, buvo rašomi rusiškai, lenkiškai, lietuviškai, vokiškai. Kiekvieno kino teatro Vilniuje istorijos paieška buvo tarsi mėginimas pažinti žmogų.
Todėl Vilniaus iliuzionų istorija sudėliota tarsi albumas – iš atskirų portretų: prisiminimų, laiškų, fotografijų, faksimilių, spėlionių, mokumentikos... Vieni monumentalūs, apimantys dešimtmečius, o kitus, gyvavusius vos metus, žymi keli štrichai.
Tikriausiai nėra žmogaus, kuris neturėtų ką papasakoti apie kino teatre pamatytą pirmą filmą, apie išgyvenimus „juodojoje dėžėje“. Įnėrę į kino ekraną, kad ir kokie skirtingi esame, vienu metu leidžiamės į kosmines odisėjas, esame Johnai Malkovichiai ar kartu su Woody Allenu narpliojame jo herojų santykius, klaidžiojame po Zoną su Stalkeriu, tampame Šunimi vaiduokliu...
Autorė Sonata Žalneravičiūtė
***
Sonata Žalneravičiūtė – baigusi smuiko specialybę LMTA, menotyrą VDU, dirbusi kino ir videomeno kuratore ŠMC, daugiau nei dešimtmetį dirba „Skalvijos“ kino centre programų sudarytoja.
Knygos dailininkas – Zigmas Butautis.
