Žiema nespėjo pabūti, o Užgavėnių persirengėliai ją jau išveja

Septynios mylios geležinio tilto, dešra užrakinta, kilbasa užkabinta. Kas tai? Ogi gavėnia, kuri prasideda nuo Užgavėnių linksmybių. Jos per Lietuvos miestus nusiris jau šį savaitgalį.

Užgavėnių šventės baigsis Morės – ant pavažos ar rato vežamos nelabosios, įsipykusios žiemos dvasios – deginimu.
Užgavėnių šventės baigsis Morės – ant pavažos ar rato vežamos nelabosios, įsipykusios žiemos dvasios – deginimu.
Daugiau nuotraukų (1)

Eleonora Bačytė („Lietuvos rytas“)

Feb 5, 2016, 4:37 PM, atnaujinta Jun 9, 2017, 2:47 AM

Užgavėnės – žiemos pabaigos šventė, juoko, linksmumo, įvairiais papročiais, apeigomis, burtais apipinta diena, savotiškas liaudies teatras.

Nors žiema, atrodytų, vos prasidėjo, šįmet Užgavėnės ankstyvos – šaltį ir sniegą iš kiemų persirengėliai turėtų varyti vasario 9-ąją, bet kai kuriose Lietuvos vietose šventė įsisiūbuos jau savaitgalį.

Per Užgavėnes būtina gerai pasilinksminti, patriukšmauti, pasivolioti sniege – tai vaisingumo, derlingumo ir gamtos atbudimo simbolis.

Be to, Užgavėnės yra paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Mėsiedu laikomas laikotarpis nuo Kalėdų iki Užgavėnių. Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus.

Rumšiškėse – jubiliejus

„Žiema, nusibodai! Štiš! Kai iš kiemo ją išvysim, greit pavasaris prašvis!“ – taip vasario 6 dieną Užgavėnių sostinėje Rumšiškėse esančiame Lietuvos liaudies buities muziejuje bus vejama žiema. Šie metai išskirtiniai: muziejus mini įkūrimo 50-metį ir švenčia 35-ąsias Užgavėnes.

Kartu su folkloro kolektyvais iš visų Lietuvos kampelių triukšmingai su daina ir šokiais bus kviečiamas pavasaris. Šventės svečiai visą dieną galės bandyti jėgas tradicinėse Užgavėnių rungtyse, konkursuose ir žaidimuose, pasigaminti Užgavėnių kaukę, pajodinėti muziejaus arkliais ar važinėtis jų traukiamomis rogėmis.

Bus renkamos linksmiausios ir iškalbingiausios kaukės bei stipriausias Kanapinis. Užgavėniautojai galės išmėginti senovinę karuselę ant ledo – „kalvaratą“, dalyvauti rogučių ralyje.

Vilniečiai doros spurgas

Sostinėje Užgavėnių šventę rengia Vilniaus etninės kultūros centras, pritaikydamas miestui Žemaitijos regiono tradiciją, kuri nebuvo nutrūkusi ir natūraliai išliko iki šių dienų.

Siautulingos, linksmos, per barzdą taukais varvančios Užgavėnės vilniečius kvies į Gedimino prospektą vasario 6-ąją. Persirengėlių vaikštynės prasidės jau dieną, vakarop sudeginti žiemos pamėklės Morės ir išvaryti žiemos susirinks Meška, Gervė, Raitelis ant arklio, Giltinė, Ožys, Daktaras ir kitokie veikėjai – čigonai, vengrai, žydai, elgetos, velniai, raganos, Lašininis, besigrumiantis su Kanapiniu.

Užgavėnių simbolis Morė šiemet bus neįprastas ir labai skanus. Ji bus pagaminta iš mugės metu specialiai verdamų spurgų. Tad kiekvienas šventės dalyvis, atėjęs su kauke, galės prisidėti prie Morės sudorojimo.

Morės pietūs Klaipėdoje

Klaipėdos etnokultūros centras klaipėdiečius ir miesto svečius švęsti Užgavėnių kviečia vasario 7-ąją Teatro aikštėje. Nuo vidurdienio suklegėsiantis riebaus maisto turgus gardžiausių patiekalų kvapais vilios susirinkti į paskutinius Morės pietus.

Šventės rengėjai ragins ilgai į lašinius ir spurgas nežiopsoti – pirmą kartą pasiūlys dalyvauti specialiose Užgavėnių šventės orientacinėse varžybose. Jų dalyviai aplankys penkis lankytino objekto ženklu pažymėtus punktus, kuriuose jiems paslaugas suteiks aukščiausią Užgavėnių kvalifikaciją turintys asmenys. Pirmieji ir greičiausiai trasą įveikę dalyviai gaus specialų Užgavėnių prizą.

Turguje bus galima paskanauti ką tik iškeptų lietuvininkų „vofelių“, įvairiausių blynų, gardaus šiupinio, spurgų, troškintų kopūstų su kiauliena, įsigyti duonos, pyragų, mėsos gaminių ir kitų tautinio paveldo ženklu pažymėtų maisto produktų.

Rinksis po malūno sparnais

Šiauliuose Užgavėnių šventė vyks prie Žaliūkių vėjo malūno. Pasirodys geriausi Šiaulių miesto folkloro kolektyvai, kurie kurs šventinę nuotaiką tradicinėmis Užgavėnių dainomis ir šokiais. Ne pirmą kartą į šią šventę susiburs Šiaulių profesinio rengimo centro vienadienė kapelija „Morės išlydėtuvės“.

Užmiršusiems kaukę ar nesuspėjusiems jos pasigaminti pagelbėti žada muziejininkai. Pirmieji 250 lankytojų, atėję be kaukių, gaus jas čia pat, prie Žaliūkių malūnininko sodybos vartų. Žinoma, mainais į dainą, šokį, pokštą ar anekdotą.

Kadangi senoliai sako „Kas blynų per Užgavėnes bus neragavę, tai tas pat, kaip dūšią velniui atidavę“, blynų kepėjai turės pasistengti – iškepti ne vieną keptuvę blynų ir įrodyti, kad jų kepiniai gardžiausi.

Atėjusieji taip pat bus kviečiami prisišaukti laimę, nes tik Žaliūkių malūnininko sodyboje yra muziejininkų atrastas ir tik pernai visuomenei pristatytas laimės katilas.

Šiupinyje ieško kiaulės uodegos

Sakoma, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Užgavėnių dieną valgoma daug kartų – nuo 7–9 iki 12.

Tradiciniai valgiai: šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai (miltiniai ir bulviniai), dešros, pyragaičiai.

Mėsos pasiruošiama daug, bet tiek, kad visa ji Užgavėnių dieną, kol sumigs visi Užgavėnių kaukininkai, būtų suvalgyta, nes jei liks, suges – po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), o su ja ir gavėnia, kai mėsos jokiu būdu valgyti negalima.

Šiupinys senovėje per Užgavėnes labiausiai buvęs paplitęs patiekalas Žemaitijoje. Dabar jį daug kur jau yra pakeitę blynai.

Šiupinys verdamas iš kruopų, žirnių, miltų, pupelių, lašinių, į jį pridedama įvairių prieskonių. Svarbiausias šiupinio akcentas – kiaulės uodega. Sakoma, kad tas, kas ją šiupinyje pirmasis suras, pirmas ir žmoną ves.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.