Animacijai neabejingas Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kartu su vaikais sekantis pieštojo pasaulio naujienas, įžvelgia meninę, kultūrinę ir komunikacinę šios kino rūšies svarbą.
„Mano šeimoje šiuo metu auga vaikai nuo 6 iki 17 metų, tad likti informacinių technologijų, kompiuterinių žaidimų ir animacijos pasaulio nuošalyje tiesiog neįmanoma. Privalau sekti tai, kas populiariausia: animacinius filmus, videožaidimus ir pan., nors pats ir nežaidžiu – neturiu tam laiko. Vis dėlto matau jaunimą, stebiu, kaip juos tai įtraukia, domiuosi, kodėl animacija ir videožaidimai tampa populiarūs ir kuo jie gali būti naudingi“, – kalbėjo V.Grubliauskas.
- Kokią animaciją mieliau renkatės: tradicinę, senąją ar naująją, populiariąją? O gal ieškote alternatyvių šios kūrybos formų?
-Pats greičiau esu populiariosios animacijos žiūrovas. Su šeima dažnai žiūrime pasaulyje žinomus animacinius filmus, o su menine, autentiška šios kino rūšies šaka susiduriu gana retai. Manau, kad tokių kaip aš yra tikrai nemažai. Festivalis, kuriame animacija ir videožaidimai yra pagrindinis leitmotyvas, – be galo naudingas ir net būtinas. Ypač kalbant apie šiandieninius iššūkius, informacinių technologijų teikiamas galimybes.
- Gal turite vieną ar kelis mėgstamiausius animacinius filmus?
– Mėgstamiausiais pavadinčiau filmą „Ratai“, anksčiau, kol dukra buvo mažesnė, labai mėgau animacines juostas „Nerealieji“, „Liūtas karalius“. Noriu pastebėti, kad „Liūtas karalius“, „Ratai“, „Simarono žirgas“ ir kiti panašūs filmai mane patraukė ne tik dėl animacijos, bet ir dėl puikių garso takelių. Muzika tokiuose kūriniuose net užgožia pačią animaciją. Galėčiau „žiūrėti“ filmą užsimerkęs ir klausytis garso takelio, bet negalėčiau žiūrėti geros animacijos užkimštomis ausimis. Vaizdo ir garso vienovė – idealus atvėjis. Beje, manau, kad geras garso takelis gali išgelbėti ir ne tokią vykusią animaciją.
- Kultūrinis pulsas Klaipėdoje pastaruoju metu aktyvėja – vyksta įvairūs tarptautiniai festivaliai, randasi nauji meniniai projektai. Kokią vis aktyvesnio kultūrinio gyvenimo reikšmę miestui ir regionui įžvelgiate?
– Tikriausiai pateikę šį klausimą bet kuriam seniūnui ar miesto merui, sulauktumėte vienareikšmio atsakymo: išskirtinę ir labai svarbią. Ne išimtis ir Klaipėda. Regis, čia festivalių pasiūla ir gausa yra nemenka, bet jų niekada nėra ir nebus per daug. Ypač kalbant apie tarptautinius renginius. Festivalis yra žinia apie miestą pasauliui ir pasaulio patirtis miestui. Rengėjus tai skatina pasitempti, neužsisklęsti savo kieme.
Tarptautiniai renginiai turi labai daug vertybių, kurias reikėtų priimti ir kaip dovaną, ir kaip iššūkį. Labai džiaugiuosi, kad II tarptautinio animacijos ir videožaidimų festivalio „Beautiful Land of Nevermind“ rengėjai sėkmingai startavo pernai ir kad festivalis visus suburia į Klaipėdą. Norisi, kad jiems tai taptų žinia ir tam tikru įsipareigojimu tęsti šią tradiciją. Klaipėda to tikrai verta, norisi, kad miestas nenuviltų nei svečių, nei rengėjų.
- Romantiškas ir džiazuojantis pajūrio miestas – kūrybinio įkvėpimo šaltinis kūrėjams. Žvelgiant kitu kampu: ar Klaipėda, tapusi tokio festivalio namais, teigia, kad miestas ne tik romantiškas, bet ir inovatyvus?
– Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame gausu inovatyvių sprendimų, technologijų ir augančių komunikacijos galimybių, likti nuošalyje neįmanoma. Klausimas – kiek ir ko iš viso to galime pasiimti ir pritaikyti gyvenime. Tad, be abejonės, tokio festivalio atsiradimas mieste yra ir puiki paskata populiarinti šią meno šaką. Tai galimybė į šią sritį pažvelgti ne tik populiariosios animacijos vartotojo akimis, bet ir gurmano žvilgsniu.
Autentiška animacija sulaukia ne tiek dėmesio, kiek yra verta. Be to, tokie renginiai yra puiki platforma kūrybiškam jaunimui ir yra galimybė skleisti apie save žinią pasauliui. Taip pat svarbu pastebėti, kad kartais šiuolaikinio meno kūrėjams didžiosios auditorijos nėra tinkamos – jos nesuteikia jaukumo ir dvasinio intymumo. Reikalingi tokie reiškiniai, kurie leidžia pasotinti ir tikro gurmano sielą.