„Taip, kultūra visiems, nes turime daug ko pasimokyti vieni iš kitų. Projektas susidėjo iš kelių vizitų į Norvegiją. Tai – turtinga šalis, kuri skiria daug pinigų kultūrai. Mes taip pat turime kuo pasigirti – tradicijomis, dainų šventėmis, bet neturime pinigų. Užtat turime gerų specialistų.
Važiavome į Trondheimą, kur žiūrėjome vikingų kultūrą. Mums patiko edukaciniai renginiai, kur bandoma ištrinti ribą tarp dalyvio ir žiūrovo. Kita kelionė buvo į Biuskeriudą. Trečiojoje išvykoje buvo galimybė sužinoti, kaip Norvegijoje finansuojama kultūra, kaip veikia Kultūros taryba. Ten daugiausia kultūrą finansuoja apskritys, savivaldybės. Tuo tarpu pas mus visi kultūrai skirti pinigai atiduoti Kultūros tarybai“, – pristatydamas projektą, kalbėjo LLKC direktorius Saulius Liausa.
„Peršasi mintis, kad esame teisingame kelyje, ypač regionai, – sakė Molėtų kultūros centro direktorė Inga Narušienė. – Be savo
praeities, savo etno šaknų, paveldo, tautinio kostiumo nebūtume įdomūs nei sau, nei pasauliui.“
Ji pabrėžė, kad Norvegijoje labai išplėtota muziejininkystė, o prie jos pritraukiama etnokultūra. Muziejai pilni šeimų.
Viešnia iš Norvegijos organizacijos „Trondheim Vikinglag“ vadovė Ingrid G.Aune Nilsen sakė, kad juos domina dvi temos – kultūros paveldas ir visą gyvenimą trunkantis mokymasis. „Kai tavęs prašo pristatyti kultūros paveldą, matai, kad yra daug panašumų. Buvo malonu dalytis ir gerosiomis, ir blogosiomis patirtimis. Daug sužinojome apie lietuvių tautinį kostiumą. Norvegijoje didelė garbė vilkėti tautinį kostiumą. Jis vilkimas ir per krikštynas, kitas šeimos šventes“, – pasakojo I.G.Aunė Nilsen.
Pirmosios kelionės metu 15 projekto dalyvių iš Lietuvos viešėjo pas projekto partnerius Trondheime. Organizacija „Trondheim
Vikinglag“ yra atkūrusi senąsias vikingų tradicijas – amatus, drabužius, buitį, papročius, šokius, ji užsiima edukacija,
mokymais, senųjų tradicijų populiarinimu renginiuose, mugėse, muziejuose. Vizito metu buvo susipažįstama su organizacijos veikla,
klausomasi pranešimų, vyko apskritojo stalo diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai, pažintiniai žygiai.
Per šias veiklas buvo aptartas nematerialiojo kultūrinio paveldo išsaugojimas, populiarinimas ir viešinimas visuomenei,
rinkodara ir įdomus kultūros istorijos pateikimas, bendruomenių sudominimas ir įtraukimas į kultūrinę veiklą, kultūrinio
kraštovaizdžio naudojimas istoriniuose pasakojimuose, dramos ir teatro naudojimas kultūros pristatymuose, istorinių kostiumų
atkūrimo metodologija.
Antrojo vizito metu lietuviai stebėjo Halingdalo regiono tradicinių šokių ir muzikos projekto „Bygda dansar“ (liet. “Šokantis kaimas“) jaunimo festivalį. Jame dalyvavo ir savo įgūdžius bei žinias tobulino 70 jaunų Norvegijos muzikantų bei šokėjų.
Projekto dalyviams taip pat buvo suorganizuoti atskiri susitikimai su kultūros atstovais, paskaitos, užsiėmimai.
Trečiojo vizito metu Drameno savivaldybės darbuotojai lietuvius supažindino su savo kultūros politika bei kultūrine veikla,
nacionalinės meno ir kultūros programos „Kultūros kuprinė“ vykdymu Drameno savivaldybės mokyklose. Išvykoje į Sigdalio muziejų ir liaudies muzikos centrą Lietuvos kultūros darbuotojai klausėsi ekskursijos vadovo pasakojimų apie ten sukauptų tautinių kostiumų,
namų apyvokos daiktų, muzikos instrumentų, senųjų folkloro įrašų kolekcijas. Biuskeriudo apskrities savivaldybėje vyko susitikimai
su kultūros organizacijų – Norvegijos menų tarybos, Biuskeriudo muzikos tarybos, Biuskeriudo teatro – atstovais, buvo pristatytas
projektų finansavimo ir administracinis mechanizmas.
Projekto partneriai norvegai savo ruožtu buvo atvykę į Lietuvą, kur aplankė Žvejybos ir medžiotojų muziejų (Molėtų r.), Vytauto
Valiušio keramikos muziejų (Utenos r.), Rokiškio dvaro muziejų ir Biržų pilį, susipažino su jų veikla, siūlomomis edukacinėmis
programomis ir paslaugomis.