Daugybę metų ypatingu grožiu ir išskirtine architektūra akį iš tolo traukiančios mūrinės Zapyškio bažnyčios durys dažniausiai būna užrakintos.
Į pamaldas ir kitas religines ceremonijas Zapyškio šventovėje paskutinįkart žmonės rinkosi daugiau nei prieš šimtmetį.
Laimė patekti į Vilkaviškio vyskupijai priklausančią bažnyčią nusišypso tik saujelei Pažaislio muzikos festivalio gerbėjų, kai vyksta kameriniai koncertai, ar kitų kultūros renginių dalyviams.
Parengė atgaivinimo projektą
Nors galimybė nedidelėje Zapyškio bažnyčioje sutvirtinti Santuokos sakramentą ar pakrikštyti vaikus – ne vieno lietuvio svajonė, ne visi pastebi, kad architektūros šedevru laikomas istorinis statinys prašyte prašosi remonto. Jis apleistas, apšiuręs, apsamanojęs, griūvantis. O tuščios bažnyčios vidus, užuot žavėjęs, kelia gailestį.
„Neabejotinai ši vieniša Nemuno slėnyje stovinti bažnyčia yra vienas romantiškiausių Lietuvos statinių ir unikaliausių senosios architektūros pastatų. Tokios stilistikos bažnyčių daugiau neturime, išskyrus gal kai kurias gotikines detales, kurių dar galima aptikti keliuose to laikotarpio pastatuose Kaune ir Vilniuje“, – vaikščiodamas po XVI amžiuje Zapyškyje pastatytą mūrinę Šv.Jono Krikštytojo bažnyčią pasakojo architektas Gintaras Prikockis.
Bene labiausiai į ypatingą istorinę reikšmę turinčio statinio detales įsigilinęs ir šios bažnyčios atgaivinimo projektą parengęs kaunietis sakė, kad pastatą numatyta restauruoti ir pritaikyti visuomenės reikmėms.
„Kaip matote, bažnyčia yra smarkiai nukentėjusi nuo Nemuno potvynių. Per daugybę metų statinį paveikė ir laikas bei oro sąlygos. Prieš aštuonerius metus bažnyčia buvo iš dalies restauruota, bet kad ji taptų tokiu traukos objektu, kokio yra verta, teks atlikti dar daugybę darbų“, – sakė architektas.
Žavi bokštų smailės freskose
Numatyta, kad būtina sutvirtinti ne pirmos jaunystės statinio stogo konstrukcijas, permūryti dalį byrėti pradėjusių plytų, perstatyti choro balkoną, įrengti šildymo sistemą, suprojektuoti naujus langus, įrengti šiuolaikinį apšvietimą, sutvarkyti teritoriją.
Anot architekto, istoriniu ir architektūriniu požiūriu viskas, ką matome bažnyčioje, yra neįkainojamos vertės. Tačiau architektą ypač žavi sienų freskos.
„Šiek tiek pakelkite akis į viršų ir išvysite du sieninės tapybos sluoksnius. Štai šioje freskoje matome miesto pastatų ir bokštų smailes. Gal tai Kauno vaizdai? O štai toje – kryžius. Jiems atkurti reikės geriausių restauratorių“, – tikino G.Prikockis.
Architektas taip pat išskyrė laiko paveiktus, bet dar matomus po balkonu esančių medinių lubų dekoro likučius.
Įrengs patalpą atlikėjams
Projekte taip pat numatyti nauji bažnyčios langai ir kryžiai. Pastatas bus šildomas infraraudonųjų spindulių lempomis. Bus pasirūpinta ir pastato saugumu – įrengta nauja elektros instaliacija ir gaisrinės saugos sistema, pagalvota net apie sniego gaudytuvus ant stogo. Taikant erdvę šiuolaikinės visuomenės poreikiams, po balkonu ketinama įrengti dvi maždaug apie 6 kvadratinių metrų pločio patalpas stiklo sienomis.
Viena jų būtų skirta zakristijai, o kita taptų bažnyčioje koncertuojančių atlikėjų persirengimo vieta.
G.Prikockio teigimu, pirminiame projekto etape buvo numatyta perkloti visas bažnyčios grindis, kurios molio plytelėmis buvo išklotos 1955 metais.
Tačiau dabar planuojama jas palikti, o visu perimetru pakeisti tik plytų juostą, kuri jungia sienas su grindimis.
Aptiks netikėtų radinių?
Ar po Zapyškio bažnyčia driekiasi požemiai, žinių nėra. G.Prikockio tvirtinimu, tikėtina, kad, kaip ir daugelyje bažnyčių, po presbiterija yra laidoti skirta vieta, tačiau apie kriptas šioje šventovėje istoriniai šaltiniai nekalba.
„Bažnyčios šventoriuje yra buvusios kapinės, jose palaidota nemažai žmonių, todėl tikriausiai archeologinius tyrimus teks atlikti toje vietoje“, – kalbėjo architektas.
Kaunietis neatmeta, kad pradėjus atnaujinimo darbus šioje bažnyčioje bus aptikta netikėtų radinių. Jis kalbėjo ne apie aukso kalnus ar kitus lobius, o apie istorikams, architektams ir kitiems mokslininkams svarbius dalykus.
„Ši bažnyčia slepia ne vieną paslaptį, todėl pradėję dirbti tikėtis galime bet ko“, – sakė architektas.
Šventovė remontuota ne kartą
Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas pasakojo, kad dabartinė Zapyškio bažnyčia nėra tokia, kokia buvo ją pastačius. Keitėsi ir statinys, ir vaizdas aplink.
„Aplink bažnyčią seniau buvo kaimas. Tačiau potvyniai itin dažnai niokojo pastatus, todėl gyventojai persikėlė gyventi toliau. Bažnyčia liko stovėti viena ir rodo savo didingumą ir grožį“, – sakė seniūnas.
Bažnyčia nuo pastatymo buvo daugybę kartų remontuota, prie pagrindinio fasado buvo pristatyta medinė varpinė, kuri nėra išlikusi.
Bažnyčia nukentėjo per Napoleono kariuomenės žygį, o 1856 metais kilus gaisrui sudegė klebonijos pastatas. 1901 metais ji buvo uždaryta, per kelerius metus išardyta akmeninė šventoriaus tvora, varpinė. 1923 ir 1955 metais šventovė buvo restauruota.
Gotikinę bažnyčią dvasininkai svarsto panaudos teise perduoti Kauno rajono savivaldybei – ji imtųsi iniciatyvos gelbėti šį kultūros paveldą.
„Zapyškio bažnyčia yra ne tik Kauno rajono, bet ir visos Lietuvos pasididžiavimas, todėl privalome suremti pečius ir rasti lėšų jai atgaivinti“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Jeigu bus gauta lėšų, bažnyčios atnaujinimo darbai prasidės dar šįmet.
Neišsipildo svajonės
Prie Nemuno vingio raudonuojanti senoji Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia masina tuos, kurie nori susituokti jaukiai ir romantiškai.
Virtualioje erdvėje šia tema nuolat verda diskusijos. Nusivylusios merginos feisbuke, interneto pokalbių forumuose lieja apmaudą dėl to, kad Zapyškio bažnyčioje negalima tuoktis. Išlygų čia nedaroma niekam.
„Tuoktis šioje bažnyčioje – mano vaikystės svajonė. Kai sužinojau, kad ji tuščia ir čia nevyksta religinės apeigos, buvo iš viso praėjęs noras kelti vestuves“, – viename forume piktinosi būsimoji nuotaka.
Bažnytinės apeigos Zapyškio bažnyčioje nevyksta nuo XX amžiaus pradžios. Pamaldos ir kitos ceremonijos šiuo metu rengiamos naujoje Zapyškio bažnyčioje.
