Šia proga choras „Langas“ kviečia į savo jubiliejinį koncertą „Tai mes, gyvieji, giedam Tau šlovę dabar ir per amžius“, kuris įvyks gegužės 28 d. Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.
Pagrindinis koncerto akcentas – JAV gyvenančio norvegų kompozitoriaus Ola Gjeilo (g.1978) įspūdingos „Saulėtekio mišios“ dviem chorams ir orkestrui, kurias choras „Langas“ atliks kartu su Lundo katedros choru (Švedija) ir Vilniaus universiteto kameriniu orkestru.
„Saulėtekis: simfoninės mišios chorui ir styginių orkestrui“ pirmą kartą atliktos 2008 m. Osle. Kompozitorius išlaikė įprastus lotyniškus mišių dalių pavadinimus bei lotynišką mišių tekstą, tačiau pavadinimus papildė angliškais: Kyrie – The Spheres (Sferos), Gloria – Sunrise (Saulėtekis), Credo – The City (Miestas), Sanctus & Agnus Dei – Identity & The Ground (Tapatybė ir Žemė). Taigi bendra kūrinio vizija slypi papildomuose dalių pavadinimuose, kurie tik apytiksliai siejasi su lotyniška prasme ir atskleidžia kūrinio struktūrą kaip metafizinę kelionę iš dangaus į žemę.
„Šių mišių dalims pasirinkau angliškus pavadinimus todėl, kad iš esmės tokia buvo pradinė „Saulėtekio mišių“ idėja. Norėjau, kad kūrinio muzikinis augimas vystytųsi nuo didžiausio skaidrumo ir erdvumo iki kažko visiškai praktiško ir žemiško; nuo ūkanų ir švarumo iki didesnio jausmingumo ir dramatiškumo bei, galiausiai, iki šilumos ir tvirtumo – tai metafora, atspindinti žmogaus vystymąsi nuo vaiko iki suaugusiojo, arba dvasinė kelionė“ (Ola Gjeilo).
Pasak kompozitoriaus, dauguma jo mėgstamiausių kompozitorių yra šiuolaikiniai Amerikos filmų garso takelių kūrėjai, ir šiam kūriniui iš dalies įtaką padarė pastarųjų kelerių metų filmai bei filmų garso takeliai.
Anot JAV kompozitorės ir dirigentės Kiros Zeeman Rugen, „pirmą kartą išgirdus, Ola Gjeilo kūryba yra maloni ausiai: paprasta, nesudėtinga, lengvai sukelianti nuostabias emocijas. Paklausius antrą arba trečią kartą, atsiskleidžia jo kūrybos sudėtingumas ir daugybė dimensijų. Struktūroje pasirodo įvairių kompozicinių elementų sudėtingumas. Atrodo, kad filosofine prasme Gjeilo trokšta sukurti tokią atmosferą, kurioje klausytojas galėtų patirti paveikią ir malonią muziką“.
Ola Gjeilo teigia, jog „Saulėtekio mišių“ muzika vystosi iš tamsios ir paslaptingos į jausmingesnę ir dramatiškesnę, ir galiausiai šiltą ir žemišką: „Man svarbu tai, kad meno išraiškoje vyktų teigiama raida, kuri visa vestų pirmyn. Kad ji gebėtų padėti mums žengti gilyn į save, o ne atvirkščiai. Aš tikrai tikiu, kad tai yra meno tikslas. Nežinau, ar aš esu vienas iš jų, bet manau, kad tikri menininkai geba pasidalyti kai kuo labai svarbiu; išreikšti gilesnį ryšį su kai kuo šventu; siela, Dievu, gamta, ar tuo, ką suvokiame per meną. Ir aš visuomet tikėjau, kad ta dovana turėtų būti panaudota tam, kad mus pakylėtų ir mums primintų, kas iš tiesų esame, ir kas yra tikrai svarbu mūsų gyvenime, kad ir kas tai būtų“.
Pasak kompozitoriaus Gjeilo, „disonanse nėra nieko blogo, nes konfliktas ir nesutarimas yra natūrali gyvenimo dalis, kuri yra reikalinga visam teigiamam vystymuisi ir brandai. Ir visose visuomenės srityse konfliktas yra tai, ką visuomet trokštame išspręsti. Bet atrodo, kad didelė avangardinio meno dalis siekia pasilikti pačiame konflikte, o man tai reiškia tiesiog tai, jog primetame klausytojui savo pačių neurozes. Svarbu ištyrinėti disonansą ir ryškų chromatizmą; modernistai drąsiai nėrė į tamsiąją ir susierzinusią žmogiškosios psichikos dalį, bet aš manau, kad jie ten kažkodėl įstrigo. Didelė meno dalis kuriam laikui atstūmė publiką. Aš manau, kad žmonės natūraliai ir instinktyviai nori patirti transcendenciją, išrišimą bei atpirkimo, džiaugsmo ir taikos jausmą, kurį gali suteikti disonanso išrišimas.“
Kira Zeeman Rugen puikiai apibendrina „Saulėtekio mišių“ sukuriamą įspūdį: „Klausantis Ola Gjeilo „Saulėtekio mišių“ nuo pradžios iki pabaigos, galima patirti visą metaforišką kelionę iš žvaigždėto Dangaus į Žemę, iš neišskiriamos tamsos į tvirtą, šiltą gyvenimą, dvasiškai besivystantį žmogų. Gjeilo netiki savaiminiu kentėjimu be atpirkimo arba gilesnės atjautos, viršijančios kentėjimą. Tačiau iš tiesų Gjeilo mišios sukuria nuostabią kelionę, kuri nuo pradžių iki pabaigos atskleidžia liūdesį, skausmą, chaosą, dramą ir konfliktą. Mišių esmė apima ne vien žmogiškosios dvasios tamsumas, bet ir visą žmogiškų jausmų spektrą. Gjeilo tvirtai tiki, kad jo „Saulėtekio mišios“ yra kelionė, kurioje „asmuo, išgyvenęs kiekvieną kūrinio dalį, iš perspektyvos suvokia, kad dabar jame ramiai glūdi visa tai, ką patyrė.“
Koncerte choras „Langas“ taip pat atliks šiuolaikinio ispanų kompozitoriaus José Ramón Mansilla (g. 1976) kūrinį „Ave Maria“, Ola Gjeilo šedevrą „Ubi Caritas“, bei JAV kompozitoriaus Ralph Manuel (g. 1951) „Alleluia“.
Lundo katedros choras praturtins koncerto programą puikiais Renesanso polifoninės muzikos kūriniais: anglų kompozitoriaus William Byrd (apie 1539–1623) „Ave Verum Corpus“ ir Nyderlandų kompozitoriaus Orlando di Lasso (1530–1594) „Jubilate Deo“, bei šiuolaikinio švedų kompozitoriaus Thomas Caplin (g. 1960) „Agnus Dei“.
Jubiliejinis choro „Langas“ (vadovė Rita Kraucevičiūtė) koncertas – gegužės 28 d. 19h Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje (Maironio g. 10)
Dalyvauja: Lundo katedros choras, Švedija (vadovas Stefan Ekblad), Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (vadovas Paulius Bernardas Koncė).
Įėjimas laisvas.
