Tarptautinis penkių dienų forumas jau antrą kartą muzikos sklaidos ir vadybos naujovių entuziastų iš viso pasaulio laukė „vartais į Europą“ vadinamame Nyderlandų uostamiestyje Roterdame. Šis miestas pasirinktas neatsitiktinai.
„Antrojo pasaulinio karo metais subombarduotą Roterdamą reikėjo atstatyti beveik nuo pamatų. To buvo imtasi kūrybos ir eksperimento keliu, jauniesiems architektams leidžiant įgyvendinti netikėčiausias idėjas. Todėl miestas dabar žavi savo kūrybine aplinka ir atmosfera – galima justi, jog čia nebijoma mąstyti nestandartiškai.
Šiandien, sprendžiant klasikinės muzikos koncertų salių tuštėjimo ir publikos senėjimo problemą, ir mes, klasikinės muzikos atstovai, į nūdienos profesionalios muzikos gyvenimą turėtume drąsiau įsileisti naujas idėjas“, – tikino mugės direktorė Jennifer Dautermann.
Įsikūrė šalia klasikos gigantų
Pirmajai mugei nuvilnijus dar 2012-aisiais, šių metų forumo organizatoriai džiaugėsi išaugusiu „Classical:NEXT“ dalyvių skaičiumi – jų šiais metais, atvykusių iš 45 pasaulio šalių, suskaičiuota per 1200, o tai, lyginant su praėjusių metų duomenimis, rodo 20 procentų išaugusį susidomėjimą ir renginio augimą.
„De Doelen“ koncertų ir konferencijų pastate, trijuose aukštuose, buvo įrengti 76 mugės stendai. Tarp jų savininkų buvo tokie klasikinės muzikos verslo gigantai kaip „BBC Radio“ ir „BBC Music Magazine“, Berlino filharmonijos orkestras, Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono filharmonijos orkestras, „WQXR“ radijas, įrašų kompanijos „Deutsche Grammophon“, „Naxos“, „Harmonia Mundi“, „Avie Records“ ir daugelis kitų.
Mūsų šaliai mugėje šiemet atstovavo Lietuvos muzikos informacijos centras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, nepriklausoma kūrybinė grupė „Operomanija“ bei Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.
Lietuvos muzikos eksporto projekto „Music Lithuania „ vadovė Rimantė Sodeikienė, nors ir jusdama ryškų skirtumą, net nostalgiją ankstesnių metų „Classical:NEXT“ laidoms, kuriose, skirtingai nuo šiųmetės, buvo skiriamas didesnis dėmesys atlikėjų pasirodymų atrankai, teigia, jog mugė vis tiek buvo nepaprastai vertinga.
„Užmezgėme naujų kontaktų, atnaujinome ankstesnes pažintis. Buvo įdomu ir naudinga pasidalinti patirtimi su žmonėmis iš panašių institucijų“, – teigė R. Sodeikienė.
Diplomatija be diplomatų
Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė pabrėžė keletą aspektų, anot jos, svarbių, kad šalis būtų matoma pasaulio kultūros žemėlapyje.
„Lietuvos muzikos kultūros pristatymas tokiose tarptautinėse platformose kaip „Classical:NEXT“ yra strateginis veiksmas, tam tikra kultūrinė diplomatija be diplomatų. Šiame muzikos profesionalų susitikime savo stendus rengia beveik visos Europos (bet ne tik) valstybės, kurioms aktuali tarptautinė integracija, plėtra, idėjų apykaita, informacijos mainai ir panašūs dalykai. Kitaip tariant, kurioms svarbu matyti ir būti matomoms.
Tai yra bendrasis tikslas, o konkreti Lietuvos muzikos informacijos centro užduotis yra dalintis savo stende viskuo, ką turime ir viskuo, ką žinome, – informuoti, konsultuoti, nukreipti ir atkreipti dėmesį į Lietuvos muzikos kultūrą“, – aiškino A. Pakarklytė.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinės direktorės pavaduotoja Ieva Tamutytė, renginiu susidomėjusi nuo pirmųjų „Classical:NEXT“ metų, teigė matanti didžiulę jo naudą. Pasak I.Tamutytės, tai erdvė, kurioje galima megzti partnerystės, dalyvauti įvairiose paskaitose, diskusijose, mokymuose, vedamuose ekspertų iš įvairų pasaulio, taip pat išgirsti skirtingų atlikėjų pasirodymų.
„Dar nuvykusi į pirmąją mugę 2012-aisiais, susižavėjau pranešimų gausa ir turiniu. Paskaitų temų amplitudė – nuo naujausių technologijų integravimo į muzikos pasaulį iki rinkodaros naujovių. O šiandien malonu sutikti forumo senbuvius ir megzti visiškai šviežius ryšius su festivaliais, ansambliais, solistais, dirigentais.
Į mane šiemet kreipėsi daugybė atlikėjų agentų, sulaukiau įvairių projektų pasiūlymų. Taip pat džiaugiuosi kasmet galėdama pristatyti lietuvišką muzikos edukacijos sistemą ir jos naujoves kitų šalių atstovams. Kai kuriais mūsų šalies pasiekimais susidomi ir juos perima užsienio mokymo įstaigų atstovai. Tiesa, į šią mugę galėjau atvykti tik todėl, kad gavau Lietuvos kultūros tarybos stipendiją. Esu jiems dėkinga už pasitikėjimą“, – džiaugėsi I. Tamutytė.
Konkretaus recepto nėra
„Tokie forumai naudingi tiems, kas turi tikslų, idėjų, drąsos ir yra atviri bendradarbiavimui. Nėra konkretaus recepto, dėl ko ir kaip verta juose dalyvauti, nes net ir neplanuotas susitikimas, visiškai nedalykinis pokalbis kuluaruose gali įkvėpti didelius kūrybinius sumanymus.
Svarbu, kad šiuose forumuose susirenka nemažai „tos pačios kraujo grupės“ žmonių, galimų bendraminčių, su kuriais galima rasti bendrų interesų, o tai reiškia – galimybių bendrai veiklai, bendrai ateičiai“, – antrino kolegoms organizacijos „Operomanija“ vadovė Ana Ablomonova.
Nacionalinės filharmonijos direktorės pavaduotoja prisipažino pasigedusi gausesnio Lietuvos atlikimo menui atstovaujančių organizacijų ir vadybininkų dalyvavimo mugėje. Šį niuansą pastebėjo ir Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė A. Pakarklytė.
„Mugėje dalyvauti pravartu ir dėl „žvalgybos“. Tarkime, ten buvo galima pasidomėti kaimynių Latvijos ir Estijos patirtimi. Šios valstybės vis dėlto juda bent jau vienu žingsniu greičiau ir toliau nei mes, pradedant techniniais aspektais ir baigiant kultūros politika. Pavyzdžiui, kaimyninėse Baltijos šalyse jau kurį laiką veikia atskiras nevyriausybinių organizacijų finansavimo mechanizmas, kurio niekaip neįstengiama įdiegti Lietuvoje“, – pabrėžė A. Pakarklytė.
„Operomanija“ juda pirmyn
Vienas svarbiausių šiemetės mugės „Classical:NEXT“ momentų buvo „Operomanijos“ kūrybinės produkcijos pristatymas „Project Pitches“ programoje. Didžiąją jos dalį sudarė videopristatymai, trukę apie 9 minutes.
Pristatyta ekspertų atrinktų 10 skirtingų projektų – greta Vokietijos, Nyderlandų, Argentinos, Meksikos didelio formato darbų ir koprodukcijų iš Jungtinės Karalystės-Nyderlandų, Jungtinės Karalystės-Švedijos, Kolumbijos-Prancūzijos, taip pat novatoriški „Operomanijos“ muzikinio teatro projektai „Geros dienos!“ ir „Confessions“.
Pasak „Operomanijos“ vadovės A.Ablamonovos, „Classical:NEXT“ auditorija gerokai skyrėsi nuo tos, su kuria iki šiol bendravo šį organizacija, jau kuris laikas aktyviai dalyvaujanti tarptautiniame šiuolaikinės operos/muzikinio teatro judėjime.
Tačiau tai esą buvo tik į naudą – „Operomanijos“ vadovė užmezgė naujų kontaktų ir aptiko įvairių galimybių pristatyti Lietuvos kūrėjų darbus užsienyje. Susitarta dėl kelių operų „Geros dienos!“ ir „Confessions“ pristatymų užsienio festivaliuose, aptartos koprodukcijų galimybės su įvairiais užsienio partneriais, surasta pretendentų į 7-ojo NOA festivalio programą.
Koncertų atrakcijos stebino
Gyvi atlikėjų pasirodymai kasmet pažeria „Classical:NEXT“ mugėje negirdėtų, bet sparčiai ryškėjančių vardų bei kūrybinių eksperimentų, kurie dar ilgai nepasimiršta, pasibaigus mugei. Šiais metais jie paliko dviprasmišką įspūdį.
„Forumo konferencijos ir gyvos muzikos koncertų programos įtartinai prasilenkė. Viena vertus, konferencijoje ir diskusijose daugybė šalių bei organizacijų kalbėjo apie senkančias ir senstančias klasikinės muzikos auditorijas, apie silpstančią klasikinės muzikos kultūros tradiciją, nuobodžius koncertų formatus, įgrisusius ritualus, standartizuotas koncertų erdves, kurias reikia peržengti ir keisti. Tačiau koncertuose, kurie tarsi turėjo pasufleruoti galimas išeitis iš situacijos, neretai buvo demonstruojami naivūs, banalūs, netgi kičiniai sprendimai.
Pavyzdžiui, Roterdamo filharmonijos orkestrui atliekant Charleso Iveso kūrinį muzikantai dėl visiškai neaiškių priežasčių nešiojo ir lankstė spalvotas skaras, o atliekant Heitoro Villa-Loboso muziką buvo pučiami muilo burbulai ir į publiką mėtomi balionai. Tai dar ne viskas: į klasikinį ar šiuolaikinį repertuarą atliekančių muzikantų programas dažnai tarsi skeveldra įlėkdavo žinomas populiariosios kultūros kūrinys, kuris išnykdavo lygiai taip pat greitai, tarsi atlikęs žadintuvo funkciją“, – dalijosi įspūdžiais Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė A. Pakarklytė.
Gal mugės dalyviams visus metus atvira internetinė svetainė, kurioje ir mugei praūžus nenutyla diskusijos, paskatins „Classical:NEXT“ organizatorius pasigilinti į tai, kas glūdi žodžiuose „Classical:NEXT“ ir paieškoti naujų atsakymų į klausimą „Kas laukia klasikinės muzikos ateityje?“.
Lietuvos nacionalinį stendą „Classical:NEXT“ organizavo Lietuvos muzikos informacijos centras, gavęs dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą.