Klasikinių melodijų skambėjimui prie Kauno pilies – jau 15 metų

Gegužę prasidėjęs šiemetinis tarptautinis muzikos festivalis „Operetė prie Kauno pilies“ – jau penkioliktas. Nuo pat jo ištakų šį renginį organizuoja festivalio branduolys – keturi operos solistai – Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė, Benjaminas Želvys, Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra – ir nemažas būrys jų talkininkų.

Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ šiemet vyks jau penkioliktą kartą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Festivalis „Operetė Kauno pilyje“ šiemet vyks jau penkioliktą kartą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Birutė Mačienė (ELTA)

2016-07-01 13:31, atnaujinta 2017-05-20 03:51

Liepos pradžioje vyksiančių pagrindinių festivalio koncertų prie Kauno pilies išvakarėse apie šį išskirtinį Lietuvoje muzikinį įvykį su naujienų agentūra ELTA kalbėjosi vienas rengėjų B.Želvys.

Esate operetės festivalio sumanytojai, taip sakant, idėjos autoriai bei jos įgyvendintojai. Kodėl būtent operetė pasirinkta pagrindine šio tarptautinio renginio ašimi?

– Todėl, kad operetė – vienas sėkmingiausiai Lietuvoje, o ypač Kaune, puoselėjamų žanrų. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ji seniai susikūrusi savo istoriją, tradicijas, yra kauniečių žiūrovų ypač mėgstama. Tad pirmajame mūsų festivalyje kaip tik karaliavo operetė. O paskui atėjo laikas pasireikšti ir svečiams – baletui, operai, miuziklui, ispanų, italų, prancūzų muzikai. Dar buvo parengtos jubiliejinės programos, minint Giuseppe Verdi, Jacques'o Offenbacho bei kitų pasaulyje garsių klasikinės muzikos kūrėjų sukaktis.

O vėliau festivalyje „Operetė Kauno pilyje“ pradėjo svečiuotis ir muzikiniai spektakliai. Pirmasis, kuris buvo sumanytas konkrečiai erdvei prie pilies, buvo Tadeušo Dobžanskio „Karaliaus ložė“. Žiūrovams pristatėme ir Vaidos Striaupaitės-Beinarienės bei Sauliaus Šiaučiulio operą-misteriją „Karūnos kelias“ – istorinę dramą pagal Vaižgantą ir Antaną Vienuolį. Abu šiuos spektaklius režisavo Kęstutis Jakštas, pirmajame jų dirigavo Virgilijus Visockas, antrajame – Jonas Janulevičius.

Specialiai festivaliui buvo parengta ir Lietuvos tūkstantmečiui paminėti skirta programa, sudaryta iš lietuviškos klasikinės muzikos kūrinių (išleista ir šio koncerto DVD). Priminsiu, kad buvo mūsų festivalyje parodytas Piotro Čaikovskio baletas „Miegančioji gražuolė“ – bendras projektas su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno mokyklos moksleiviais bei Agripinos Vaganovos (Sankt Peterburgas) muzikos akademijos baleto studentais.

– Kas jums pačiam labiausiai įsiminė iš festivalio, sulaukusio penkioliktojo gimtadienio, akimirkų?

– Ne tiek akimirkos, kiek publika įsiminė mums visiems, kuriantiems šį festivalį. Publika, kuri bet kokiu oru randa kelių skubėdama į susitikimą su muzika prie Kauno pilies. Galima pasidžiaugti, kad publika yra pamilusi festivalį, netgi padeda mums jį puoselėti. Jei ne žiūrovų dėmesys ir geranoriškumas, gal nebūtų stimulo eiti į priekį ir kiekvienais metais festivaliui tik tobulėti.

Pirmajame festivalyje, prisimename, buvote netgi dainininkų konkursą surengę, tačiau vėliau festivalio programoje jo nebeliko. Ar dėl laiko, ar dėl lėšų stokos?

– Iš tikrųjų buvo konkursas „Operetė – mano meilė“, ir jį laimėjo solistas Laimonas Pautienius. Norime tikėti, kad ir festivalis prie Kauno pilies paskui padėjo šiam dainininkui kopti į kūrybinės karjeros aukštumas bei toliau tobulėti.

Šiaip jau konkursas – papildomos išlaidos, kurių rengiant tokį didelį festivalį ir taip nemažai susidaro. O juk mūsų visi koncertai (ir visus penkiolika metų) – nemokami. Mūsų tikslas – kad kuo daugiau žmonių pamatytų ir išgirstų muziką, pajustų jos grožį, kad kuo daugiau jaunų atlikėjų per festivalį surastų savo kelią.

Tai padaryti mums padeda pagrindinis festivalio mecenatas – Rakauskų šeima, taip pat Kauno miesto bei rajono savivaldybės, Vilkijos ūkis, firma „Bosca“ bei kiti rėmėjai.

Ne vienus metus muzikavęs tik prie Kauno pilies, operetės festivalis išdrąsėjo ir patraukė į kitas, netgi nuo Kauno labiau nutolusias erdves. Ar tik nebandote konkuruoti su visą vasarą trunkančiu Pažaislio festivaliu?

– Nemanau, kad mes – konkurentai. Programos – skirtingos, atlikėjai – irgi. Ir erdves pasiekiame neretai tas, į kurias Pažaislio festivalis neužsuka. „Operetė Kauno pilyje“ išsiplėtė, šiemet nuo gegužės pabaigos beveik iki rugsėjo galo ne prie pilies bus surengta 12 mūsų festivalio koncertų – Alantoje, Raudondvaryje, Vilkijoje, Gelgaudiškyje.

Artimiausi (liepos 5 ir 6 dienomis) pagrindiniai jūsiškio festivalio renginiai tradiciškai, kaip kas vasarą, vyks prie Kauno pilies. Ką per juos pamatys žiūrovai?

– XV tarptautinio festivalio „Operetė Kauno pilyje“ programoje – daug gražios muzikos, žėrinčių spalvų, ritmų ir aistrų. Visą tai kurs penkiasdešimt Lietuvos, Rumunijos, Latvijos, JAV, Estijos, Venesuelos, Ukrainos dainininkų bei pastarosios šalies baleto artistai.

Išskirtinį pasirodymą prie Kauno pilies liepos 5-ąją, o kitą dieną Raudondvario menų inkubatoriuje surengs šiemetinis festivalio svečias – nuo aštuonioliktojo amžiaus gyvuojantis Sankt Peterburgo varinių ragų orkestras (vienintelis toks pasaulyje), vadovaujamas Sergejaus Polianičko.

Abi dienas prie Kauno pilies muzikuos Sankt Peterburgo ir Kauno jaunimo festivalio simfoninis orkestras. Festivalio vyriausiasis dirigentas – Jonas Janulevičius, kiti dirigentai – Julius Geniušas, Virgilijus Visockis, Oksana Madaraš (Ukraina), Erkia Pehkas (Estija), Aleksejus Vasiljevas (Rusija).

Koncertų režisierius – Kęstutis S.Jakštas, konsultantas – Gintautas Želvys, choreografai – Dainius Bervingis ir Aleksandras Jankauskas, scenografijos autorius – Vaidotas Jakutis.

Renginių „Kauno pilies muzika – jubiliejinė 15 metų retrospektyva“ vedėjai – Ieva Vaznelytė ir Gintaras Mikalauskas. Iš pusšimčio per dvi dienas koncertuose dalyvausiančių dainininkų norėčiau paminėti bent tuos, kurie „Operetės Kauno pilyje“ festivalyje – nuo pat pirmos jos vasaros. Dalyvauja kasmet, jau penkiolika metų. Tai – Virgilijus Noreika, Gitana Pečkytė. O iš dirigentų – J.Geniušas, V.Visockis ir J.Janulevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.