Koncerte skamba ir jaunimo pamėgta muzika, ir lietuviško folkloro bei chorinės dainos klasikos perlai.
„Ši Dainų diena ypatinga tuo, kad daugiau nei trečdalis jos repertuaro yra kūriniai, specialiai parašyti šiai šventei“, – sakė Dainų dienos meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Raimondas Katinas. Tačiau klausytojams turbūt mieliausios dainos, kurias kadaise toje pačioje estradoje dainavo ir jie, todėl skambant populiarioms melodijoms, daugelio akyse tvenkiasi ašaros.
Iki Dainų dienos finalo Vingio parke nuskambės penkių Lietuvos etnografinių regionų dainos, atliekamos tarmiškai: „Šių naktį par naktį“, “Cykiai cykiai“, „Pempel pempel“, „Bijūnėlis žalias“ ir kitos. Daugiau kaip pusė dainų bus skirta tėvynei, Lietuvai, gimtinei. Daugelis dainų – plačiai žinomos, tad jas dainuoti kviečiami ir žiūrovai.
Pavyzdžiui, ciklą „Keturių kartų dainos“ vienu metu galės dainuoti proseneliai, seneliai, tėvai ir vaikai. Ši keturių dainų kompozicija vadinasi „Palinko liepa šalia kelio“. Girdėsime dainų, atliekamų su solistais, populiariomis grupėmis.
Lygiai 21 val. šventinis koncertas bus trumpam stabdomas, kad Dainų šventės choras kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedotų Lietuvos himną „Tautišką giesmę“.
Dainų dienoje dalyvauja 10 tūkst. dalyvių: 8 tūkst. įvairaus amžiaus dainininkų, 1500 dūdų orkestrų muzikantų ir pusšimtis būgnus mušančių šokėjų. Šventėje diriguos 24 dirigentai.
Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiai vyks iki liepos 9 d. Ketvirtadienį įvairiose sostinės senamiesčio vietose pasirodymus rengs folkloro ansambliai, pučiamųjų orkestrai, Šv.Kotrynos ir Šv.Jonų bažnyčiose koncertuos akordeonų orkestrai ir chorai. Gedimino kalno papėdėje visą dieną vyks jomarkas.
Penktadienį „Siemens“ arenoje vyks dar vienas didelis dainų šventės renginys – Šokių diena „Mano žemė“, o šeštadienį žiūrovai kviečiami į Kalnų parką, kur vyks Dainų šventės renginys - Ansamblių vakaras „Koks gražus tavo veidas, gimtine“.
Lietuvos dainų švenčių istorija prasidėjo 1924 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės atskirai pradėtos rengti nuo 1964 m. Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 m. buvo įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
