Poetė gimė 1930 m. spalio 4 d. Mačiūnuose, Prienų r. 1961 m.,
dar studijuodama Vilniaus universitete lietuvių kalbą ir
literatūrą, Marija savo gyvenimą paaukojo Dievui, tapdama
pogrindyje veikusios Kristaus Karaliaus diakonių kongregacijos
seserimi. 1971-1989 metais ji dirbo žurnalo „Kultūros barai“,
1988-1995 metais – „Katalikų pasaulis“ redakcijose. 2000 metais už
nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomą valstybę
buvo apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
Kurti eiles Marija Katiliūtė pradėjo ankstyvoje jaunystėje,
tačiau pirmoji knyga – sonetai „O Vilniau, Vilniau“ – Lietuvoje
pasirodė tik 1989 metais. Sovietmečiu jos kūryba, nenurodant
autoriaus, plito savilaida ir kartais buvo priskiriama kitiems
poetams. Malšindama religinės poezijos alkį, per nuorašus sklidusi
Lacrimos poezija pateko į užsienį ir, nenurodant autorystės, buvo
išleista JAV, Australijoje, Kanadoje, Brazilijoje (Švč. M. Marijos
ir Jėzaus Širdies litanijų invokacijų, Rožinio slėpinių, Kryžiaus
kelio stočių apmąstymai). Daug jos eilėraščių tapo bažnytinėmis
giesmėmis, neretai laikytomis tiesiog liaudies kūryba.
Atgavus Nepriklausomybę, Lietuvoje pasirodė Lacrimos religinės
lyrikos bei poetinių meditacijų rinkiniai „Troškulys“, „Septynios
gelmės“, „Atverk man lūpas“, „Magnificat“, „Irtis į gilumą“, „Švč.
Mergelės Marijos litanija“, „Tau, Marija!“, Šv. Mišių apmąstymai
sonetais „Tikėjimo paslaptis“, meditacijų liturginių metų
sekmadieniams, šventėms ir iškilmėms trilogija „Jausti su
Bažnyčia“. Praėjusiais metais išleista papildyta Rožinio meditacijų
knyga „Mergelės Žiedas“. Dar daug poetinės kūrybos, kurios Lacrima
neapleido iki paskutiniųjų dienų, liko rankraščiuose.
--------------------------------
Su velione galima atsisveikinti šarvojimo salėje prie Vilniaus
Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčios, J. Matulaičio a. 3. Laidotuvės
vyks Karveliškių kapinėse po Šv. Mišių liepos 8 d., penktadienį, 12
val. Pal. Jurgio Matulaičio bažnyčioje.