Šiemečio festivalio tema – „Žmogaus orumas“. Ja tęsiamas 2014-aisiais startavęs penkerių metų ciklas „Modernybės palikimas. Šimtas metų po Didžiojo karo“. Šiemet festivalio rengėjai ketina gvildenti žmogaus moralinio santykio su pačiu savimi ir su visuomene klausimus.
Prikels aktualias temas
Griaudamas tai, kas iki tol buvo vertinama kaip „humaniška“, Didysis karas prieš šimtą metų žmogiškumo esmės klausimus suaktualino didelėje Europos dalyje. Tiesa, pats Thomas Mannas per Pirmąjį pasaulinį karą „žmogiškumą“ vertino tik kaip vieną demagoginių demokratijos gynėjų lozungų, kuriuo prisidengiama pateisinant senosios tvarkos Europoje žlugimą ir kritikuojant „teisingąjį“ karą.
Rašinyje „Šis tas apie žmogiškumą“, patekusiame į kontraversišką rašytojo rinktinę „Apolitiško žmogaus svarstymai“ (1918), jis prasitarė: „Kaip politinė filosofija ir demokratinis principas žmogiškumas stovi ant netvirtų kojų“.
Tačiau tarpukariu Th.Mannas pakeis savo nuomonę, o jau Antrojo pasaulinio karo metais per BBC sakytose kalbose vaidmuo, kurį Nobelio premijos laureatas teiks žmogaus orumo sampratai, bus visiškai kitoks.
Kokios buvo tokio ilgo virsmo priežastys? Kaip šiandien suvokiamas žmogaus orumas? Ar moralės sureliatyvinimo laikais žmogiškojo orumo samprata dar aktuali, o gal jau pasenusi? Šiuos klausimus festivalio metu numatoma aptarti tiek primenant abejones dėl žmogaus likimo žmogumi, jo „vertės“ ir atsakomybės, kurios senajame žemyne reiškėsi Pirmojo pasaulinio karo metais, tiek svarstant vėlesnius „žmogiškumo“ sampratos ir „žmogiškojo“ elgesio išbandymus įvairiose situacijose.
Laukia įdomios parodos
Sekmadienį, liepos 17 d., Nidos bendruomenės namuose atidaromoje parodoje „Žmogaus dienos, gamtos amžinybė“ į festivalio temą bus pažvelgta tarytum praveriant duris į tą epochą, kurioje karo metais suaktualėjo žmogaus orumo klausimas.
Pusantro mėnesio veiksiančioje parodoje – per 80 daugiau kaip 60-ties autorių tapybos ir grafikos darbų. Tai dalis klaipėdiečio Aleksandro Popovo rinkinio, kuriame sukaupti kūriniai susiję su ryškiausiais XIX a.–XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos dailės istorijos puslapiais – Karaliaučiaus dailės akademija ir Nidos dailininkų kolonija.
Ne vienas šių kūrinių autorius pats kovojo Pirmajame pasauliniame kare. Pavyzdžiui, Maxas Pechsteinas, palikęs ryškų pėdsaką Nidos dailininkų kolonijos veikloje, 1916-ųjų gegužę mobilizuotas į kariuomenę, kovėsi ruože prie Somos Prancūzijoje. Ten vos per pusę metų paguldė galvas daugiau kaip milijonas kareivių.
Abejonės dėl žmogiškumo buvo apėmusios ir jį. Laiške buvusiam kursiokui ir bičiuliui menininkui Alexanderiui Gerbigui dailininkas rašė: „Reikia velniškos drąsos, kad tebeturėtum noro gyventi. Kai kas vis dėlto velniškai kertasi su žmogaus orumu.“
Kita festivalio metu atidaroma paroda iš Rytprūsių perkels į Vilnių. Išvysime žydiškojo Vilniaus etiudus Pirmojo pasaulinio karo metais šiame mieste ligonius ir sužeistuosius slaugiusios Cornelijos Gurlitt (1890–1919) akimis.
Pirmadienį, liepos 18 d., Kuršių nerijos istorijos muziejuje atidaromą parodą pristatys meno galerijos Vokietijoje „Kunsthaus Désirée“ savininkas ir kolekcininkas dr. Hubertas Portzas, prieš kelerius metus dabartiniam C.Gurlitt piešinių ir litografijų rinkinio savininkui – Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui – padovanojęs šios talentingos, bet primirštos ekspresionistės darbų.
Nidoje parodos lankytojai išvys ne tik muziejui šiuo metu priklausančių kūrinių, bet ir C.Gurlitt darbų, saugomų privačiose kolekcijose.
Viešės garbūs svečiai
Kur veda žmogaus reiklumas sau iššūkių situacijose? Apie tai kvies pamąstyti trys susitikimai su „Žodžio“ programos prelegentais Thomo Manno memorialinio muziejaus terasoje. Jie, nutolsiantys nuo Pirmojo pasaulinio karo epochos ir perkelsiantys į naujesnius laikus, leis trim skirtingais kampais pažvelgti į įvairius žmogaus orumo, visuomenės požiūrio į žmogų ir žmogaus santykio su savimi niuansus.
Vienas prelegentų – Bernhardas Vogelis. Keturis dešimtmečius įvairiuose buvusios Vakarų Vokietijos, o vėliau ir suvienytos Vokietijos politinio gyvenimo pozicijose praleidęs veteranas beveik 15 metų vadovavo pirmojo federalinės Vokietijos kanclerio Konrado Adenauerio vardu pavadintam fondui.
Šio jau 50 metų veikiančio fondo tikslas – atstovauti Vokietijoje ir už jos ribų taikos, laisvės, lygybės vertybėms, skleisti demokratijos ir humanizmo idėjas, kuriomis vadovavosi ir kurias Vokietijoje po karo diegė K.Adenaueris. Pokalbio su Bernhardu Vogeliu tema antradienį, liepos 19-ąją – „Žmogaus orumas yra neliečiamas“ – su tuo tiesiogiai susijusi.
B.Vogelio svarstymus tam tikra prasme turėtų pratęsti, perkeldamas iš vokiškojo į kitą kontekstą varšuvietis Pawełas Smoleńskis – su pogrindine spauda socialistinėje Lenkijoje bendradarbiavęs, vėliau vieno svarbiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ žurnalistu tapęs publicistas.
Savo žurnalistiniais tyrimais P.Smoleńskis yra atskleidęs daug rezonansinių, politinę potekstę turėjusių bylų. Jo autorystei priklauso kelios knygos politinės kultūros ir politinės moralės klausimais. Susitikimas su juo Thomo Manno muziejuje – ketvirtadienį.
Trečiadienio žodžio programos viešnia – profesorė Danutė Gailienė. Ši Lietuvoje ir už jos ribų gerai žinoma psichologė yra daug rašiusi šizofrenijos, savižudybių ir suicidinio elgesio, eutanazijos, politinių represijų padarinių ir psichologinių traumų klausimais. Pokalbis su ja sugrąžins prie apmąstymo Didžiajam karui būdingų griaunamųjų reiškinių.
Temą pratęs kino filmai
Kaip ir praėjusių metų festivalyje, nemokami kino naktų seansai pirmadienio–penktadienio vakarais vyks Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“. Visi penki seansai – tai galimybė skirtingais pjūviais pažvelgti į šių metų festivalio temą.
Pirmadienį ir antradienį žiūrovai išvys du nebyliuosius F.W.Murnau (Friedricho Wilhelmo Plumpės) filmus, kurių vieną įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Köneris. 1926-ųjų „Faustas“ interpretuos klasikinę vokiečių legendą, kurios herojus, sudvejojęs savimi, sudaro sandėrį su demonu Mefistofeliu.
Panaši – pasitikėjimo savimi ir žmogaus morale – tema nagrinėjama ir kitame režisieriaus Jungtinėse Valstijose pastatytame filme „Saulėtekis“ (Sunrise: A Song of Two Humans, 1927). Pastarasis įdomus ne tik tuo, kad buvo sukurtas adaptuojant Hermanno Sudermanno novelės „Kelionė į Tilžę“ lietuviškaisiais motyvais scenarijų, bet ir kaip juosta, susišlavusi netgi tris apdovanojimus per pirmąją istorijoje „Oskarų“ teikimo ceremoniją 1929-aisiais – tais pačiais metais, kai Thomas Mannas pirmą kartą atvyko į Nidą ir gavo Nobelio premiją.
Ralfo Kirsteno biografinis koliažas papasakos apie praėjusio šimtmečio pirmosios pusės kūrėją, palikusią gilių pėdsakų grafikoje, tapyboje ir skulptūroje, Käthe Kollwitz (Käthe Kollwitz – Bilder eines Lebens, 1987). Menininkę filme įkūnijo garsi Rytų Vokietijos aktorė Jutta Wachowiak.
Juostoje išvysime ir bene tragiškiausią K.Kollwitz gyvenimo išbandymą – sūnaus Peterio, Pirmojo pasaulinio karo savanorio, žūtį, atvedusią ją ne tik į aktyvią pacifizmo idėjų sklaidą, bet ir gilaus sielvarto būseną, kurią atskleidžia publikuoti jos dienoraščiai bei laiškai, o taip pat garsiosios K. Kollwitz skulptūros, vaizduojančios motinos gedulą. Viena jų prieš daugiau kaip du dešimtmečius įrengta ir centriniame Berlyno memoriale visoms karų ir smurtinių režimų aukoms – „Neue Wache“.
Du paskutinieji kino naktų seansai grąžins į nūdieną. Jais festivalio organizatoriai gvildens žmogaus orumo šiuolaikiniame globalių medijų ir hibridinių karų pasaulyje klausimą. Barano bo Odaro „Kas gi aš?“ (Who Am I – Kein System ist sicher, 2014) ir Manto Kvedaravičiaus „Mariupolio“ (2016) siužetai skirtingi, bet abiejose filmuose narpliojamos žmogaus pasirinkimo (ar jo nebuvimo) situacijos, žmogaus ir visuomenės santykis, žmogiškosios atsakomybės ir asmeninių krizių klausimai.
Muzikiniai leitmotyvai ir tradicijos
Kamerinės muzikos gerbėjų būrius kiekvieną vakarą festivalio metu į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią sutraukiantys koncertai taip pat kai kuriais aspektais atlieps festivalio, o kartu ir viso penkerių metų ciklo, skirto Didžiajam karui ir jo palikimui modernybėje, temą.
Stengdamiesi aprėpti „žmogaus orumo“ sąvokos plotį, festivalio organizatoriai į muzikos programą įtraukė Johanno Sebastiano Bacho ir Vienos klasikų, o ypač Ludwigo van Beethoveno kūrybos.
Klaipėdos kamerinio orkestro atliekami J.S.Bacho kūriniai simboliškai atidarys festivalį, o pabaigos koncerte Čiurlionio styginių kvarteto atlikėjai grieš trečiąjį L.vanBeethoveno „Raziumovskio kvartetą“.
Festivalio temą plėtos ir lietuvių kompozitorių – Juliaus Juzeliūno, Osvaldo Balakausko ir Onutės Narbutaitės – opusai. Pirmiesiems dviem kompozitoriams bus skirta tradicinė „Lietuviškosios muzikos valanda“ pirmadienio vakarą, o kompozitorės O.Narbutaitės naujasis kūrinys fortepijonui – retenybė šios kompozitorės kūrybos kelyje – pratęs festivalio užsakytų kūrinių tradiciją. Jį, atliekamą profesoriaus Sergėjaus Okruško, klausytojai išgirs liepos 16-ąją pradžios koncerte.
Šimtui metų nuo Didžiojo karo bus skirtas muzikinis vakaras ketvirtadienį – „1916-ųjų kontekstai“. Vakaro metu skambės karo amžininkų, Hanso Pfitznerio, Ferruccio Busoni ir Claude’o Debussy, kūriniai violončelei ir fortepijonui.
Pirmojo pasaulinio karo amžininkų kūryba turėtų sudominti ir trečiadienio koncertas. Jame Kauno ir Čiurlionio kvartetai grieš Richardo Strausso ir George’o Enescu opusus styginiams, tarp jų monumentalųjį Rumunijos kompozitoriaus Oktetą op. 7.
Kaip ir kasmet, Thomo Manno festivalio programa nėra griežtai pririšta prie pagrindinės jo temos. Muzikinėje festivalio muzikos programos daly klausytojai turės progą pasižvalgyti ir įsiklausyti į festivalio sukauptą patirtį, išsikerojusias tradicijas, kurioms pamatus klojo ilgametės šio renginio muzikos programos sudarytojos Onos Narbutienės žinios, skonis, vertybinė orientacija.
Greta tradicinio „Lietuviškosios muzikos vakaro“, nebus apsieita ir be kaskart festivalyje pasikartojančio leitmotyvo – rašytojo Thomo Manno muzikinių interesų – aktualizavimo.
Šalia festivalio senbuvių – Kauno, Čiurlionio kvartetų, pianisto Daumanto Kirilausko, kamerinio choro „Aidija“ – renginyje debiutuos Julianas Bachmannas (violončelė), Gryta Tatorytė (fortepijonas), o taip pat debiuto rečitalį festivaliui parengęs JAV gyvenantis pianistas, jau daugiau kaip prieš dešimtmetį nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, Andrius Žlabys.
Peržvelgs nueitą kelią
Šių metų festivalis pratęs atvirumo šiuolaikinių kūrėjų veiklai tradiciją. Be muzikinių pasirodymų, Nidos gyventojai ir svečiai šiuolaikinių menininkų kūrybą galės išvysti dviejose parodose.
Virginijos ir Kazimiero Mizgirių galerijos – festivalio partnerio nuo 2002-ųjų – ketvirtadienį atidaroma Nerijaus Ermino instaliacijų paroda „Aš būsiu pasirengęs, kai tu ateisi“ reflektuos egzistencinius žmogaus laikinumo ir amžinybės apmąstymus.
Liepos 23 d. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija – kitas ilgametis festivalio bičiulis – atvers parodą „Hibridiniai peizažai“ (Hybrid(…)scapes). Savo kūrinius čia pristatys septyni Europos jaunieji kūrėjai, kadaise rezidavę Nidos meno kolonijoje. Parodos tema – globalių veiksnių ir lokalinės erdvės sandūra Nidoje.
Tarptautiniame Thomo Manno festivalyje tradicijos klostosi jau du dešimtmečius. Šiai kukliai festivalio brandos, o kartu ir pernai dvidešimtmetį pasitikusio Thomo Manno kultūros centro veiklos sukakčiai organizatoriai taip pat nutarė skirti dėmesio šių metų programoje.
Jubiliejui bus skirta Nobelio premijos laureato vasarnamyje Nidoje atidaroma paroda bei diskusija, kurioje numatoma aptarti dviejų dešimtmečių veiklos iššūkius. Joje dalyvaus centro „krikštatėviai“, istorikas Alvydas Nikžentaitis ir germanistė Irena Veisaitė, bei visus du dešimtmečius jo veiklą remiančio Goethės instituto atstovai: Irmtraut Hubatsch, Johanna M. Keller ir Bertholdas Franckė. Diskusiją moderuos Thomo Manno kultūros centro kuratoriumo pirmininkė profesorė Ruth Leiserowitz.
Festivalio dvidešimtmečiui bus skirtas ir liepos 19-osios vakarą į Nidos evangelikų liuteronų bažnyčią sukviesiantis Daumanto Kirilausko rečitalis. Drauge su nė vieno festivalio nepraleidžiančiais lankytojais ir tais, kurie šiemet jame nuspręs apsilankyti pirmą kartą, liepos 16-ąją, šeštadienį, dvidešimtąjį festivalį pasitiks Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros ir medijų ministrė Monika Grütters.
