Pasak Anitos Thomson, jos vyras aplankė E.Hemingway namus Kečumo mieste, Aidaho valstijoje, 1964 metais, praėjus trejiems metams po romanų „Atsisveikinimas su ginklais“, „Kam skambina varpai“ autoriaus savižudybės. Jis rinko medžiagą esė „Kas priviliojo E.Hemingway į Kečumą?“.
A.Thompson tvirtino, kad A.Hemingway namuose jos vyrą apėmė tokia euforija, kad jis negalėjo susilaikyti nepavogęs ragų, kuriuos jis paminėjo savo esė. Gonzo žurnalistikos pradininkas ketino nukniauktą medžioklės trofėjų pakabinti savo garaže, tačiau visą gyvenimą gėdijosi savo poelgio ir norėjo grąžinti ragus rašytojo palikuonims.
(Gonzo – tai itin subjektyvi, asmeniškumų pripildyta reportažo kūrimo technologija, dar vadinama „literatūriniu kubizmu“. Joje susilieja įprastinė žurnalistika ir grožinė literatūra, t.y. tikrovė ir fikcija tampa painiu, bet intriguojančiu vieniu, užkrečiančiu komiškumo, satyros ir keistumo mišiniu. Tai – „dalis žurnalistikos ir dalis asmeninių memuarų, sumaišytų su pamišusiais pramanais ir laukine retorika“, – taip H.S.Thompsono rašymo stilių apibūdino Tomas Wolfas. Tokia rašymo maniera radosi iš desperatiško H.S.Thompsono delsimo iki paskutinės straipsnio pateikimo dienos ir net valandos, kai pateiktą medžiagą būdavo per vėlu redaguoti, bet dar įmanu paruošti spausdinti).
H.S.Thompsonas – rašytojas, pelnęs LSD garbinusio, nevaržomo gyvenimo manijos apsėsto ir į savinaiką linkusio Amerikos kontrkultūros stabo reputaciją. Savo gonzo žurnalistikos filtru jis persėmė palaidą ir dekadentišką Amerikos kasdienybę. Būdamas gana tradicinių demokratinių pažiūrų, sykiu buvo ir latentinis anarchistas, visuomet stengdavęsis užbėgti pražūtingai sistemai už akių.
Kaip ir E.Hemingway, H.S.Thompsonas nusižudė – nusišovė 2005 metų vasario 20-ąją, būdamas 67 m. Garsiausias jo kūrinys – romanas „Baimė ir neapykanta Las Vegase“.
Parengė Milda Augulytė
