Ekspertų grupės ataskaitoje Kaunas vertinamas už įdomius
pasiūlymus programoje, tačiau pastebima, kad nėra nurodyta, kaip
jie padėtų spręsti miesto tapatybės iššūkius.
Klaipėdos paraišką vertintojai kritikuoja už programą,
pirmiausia nukreiptą į turizmo skatinimą, nes Europos kultūros
sostinės projektas turėtų būti nukreiptas į tai, kad miestas iš
jos gautų kultūrinės, kūrybinės ir socialinės naudos.
Abu miestai turi pusmetį patobulinti ir sukonkretinti savo
paraiškas, atsižvelgiant į išsakytas pastabas.
„Kandidatams patariama nuodugniai išstudijuoti šešis
sprendimo kriterijus ir pastabas bei pateiktus vertinimus. Ypač
miestams reikėtų atkreipti dėmesį, kad kriterijai yra kitokie nei
tie, kurie buvo naudojami 2009–aisiais, Europos kultūros sostine
parenkant Vilnių“, – rašoma ekspertų ataskaitoje.
Pabrėžiama, kad abu miestai privalo iki paraiškos pateikimo
dienos patvirtinti miesto kultūros strategiją, kitaip bus
diskvalifikuoti. Kaunas tokios strategijos neturi viename dokumente
– pasak komisijos, kultūra yra įtraukta į kelis strateginius
dokumentus. Klaipėda taip pat turi kelis strateginius dokumentus šia
tema, juos ateityje planuojama plėsti, tačiau tai norima daryti po
Lietuvos kultūros sostinės konkurso, kas būtų per vėlu pagal
Europos kultūros sostinės konkurso taisykles.
Kaunas įvardija problemas, bet nenurodo, kaip jas spręs
Komisija teigiamai įvertino europietiškąjį paraiškos aspektą
– jai įdomus pasirodė ir istorinis miesto sąryšis su
europietiškąja kultūra.
„Kauno istorija pirmojoje ir antrojoje dvidešimtojo amžiaus
dalyse, taip pat tarpukariu, yra labai specifinė. Komisija mano, kad
šiandieninė Europa galėtų daug išmokti iš šios istorijos,
paverčiant ją kultūriniais projektais“, – rašoma ataskaitoje.
Vis dėlto komisija norėtų aiškensio įvardijimo, kaip būtų
bendradarbiaujama su kita 2022 metų Europos kultūros sostine bei
svarsto, jog planai kiekvieną projektų susieti su europietiškomis
vertybėmis ir pritraukti jiems Europos partnerių gali tapti
iššūkiu.
Nors vertintojai mano, kad pasirinktos keturios programos temos
yra įdomios, įžvelgia programoje ryšio su miesto urbanistine
plėtra stygių. Taip pat pastebima, kad nors programoje aiškiai
įvardintos silpnosios miesto vietos – į praeitį nukreiptas
mentalitetas, besitraukiantis miestas, prasta reputacija, laikinumas,
viešojo gyvenimo ir erdvių trūkumas – pasiūlytoje programoje
nekalbama, kaip jas spręsti.
„Šios silpnybės kelia iššūkius programai ir komisija
tikisi, kad į jų sprendimą bus atsižvelgta“, – rašoma
ataskaitoje.
Komisija siūlo siaurinti programą ir ją gilinti, nustatyti
aiškius prioritetus. Abejonių sukėlė pasiūlyta valdymo
struktūra, tačiau, komisijos nuomone, teigiamas yra sprendimas į
projekto komandą įtraukti jaunimą. Taip pat ji siūlė užtikrinti,
kad rengiant Europos kultūros sostinės programą būtų įtrauktos
įvairios miesto vietovės.
„Apibendrinant, komisijos nuomone paraiška juda tinkama linkme,
kad atlieptų miestui iškylančius iššūkius. Antrojoje stadijoje
reikės užtikrinti, kad jos susitelkimas ties miesto iššūkiais
atitiktų europietiškosios dimensijos kriterijų. Komisijos
vertinimu, paraiška turi energijos ir didelio potencialo
tarptautiniam bendradarbiavimui“, – nurodo vertintojai.
Klaipėda pernelyg orientuojasi į turizmą
Vertindami Klaipėdos regiono paraišką, vertintojai atkreipė
dėmesį, kad joje trūksta europietiškojo aspekto, jis paraiškoje
nepakankamai išplėtotas – kaip ir ryšiai su kitomis Baltijos
šalimis.
„Paraiškoje trūksta gilesnės refleksijos apie specifines
Europos svarbos ir vertybių temas, pavyzdžiui, kultūrino kelio tarp
Rytų ir Vakarų idėja nėra iki galo išplėtota“, – rašoma
ataskaitoje.
Tačiau ekspertai teigimai įvertino Klaipėdos bendradarbiavimo
su Rusija, Baltarusija ir Ukraina planus.
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šioje paraiškoje trūksta
elementų, kurie galėtų pritraukti Europos auditoriją.
Komisijos nuomone, keturios kryptys, kurias savo programai
pasirinko Klaipėda, stokoja aiškios kūrybinės vizijos ir naratyvo.
„Komisija mano, kad programa yra labiau skirta turizmui, o ne
kultūrinio ir meninio dialogo gilinimui. Pasiūlyta programa
akcentuoja istoriją ir konvencines idėjas, todėl sustiprintų
esamą miesto suvokimą, o ne pasitelktų EKS transformuoti miesto
tapatybę, kultūrinį sektorių ir auditoriją“, – nurodoma
ataskaitoje.
Pasak komisijos, tai, kad ruošiant paraišką tiesiogiai
įtraukti beveik 600 žmonių yra viena iš didžiausių jos
stiprybių, tačiau pabrėžiama, kad tolimesni visuomenės įtraukimo
planai yra gana kuklūs.
Iš viso paraiškas tapti Europos kultūros sostine pateikė
šešios savivaldybės – Anykščių, Jonavos, Kauno, Klaipėdos,
Plungės ir Rokiškio. Po birželį vykusios atrankos paskelbta, kad
galutiniai kandidatai bus Klaipėda ir Kaunas.
Savo paraiškas miestai tobulins iki kitų metų vasario 28
dienos, o po mėnesio vyks susirinkimas, kuriame bus paskelbtas
konkurso laimėtojas, tapsiantis Europos kultūros sostine 2022
metais.