Puokštė įvairiausių renginių
„Operos gimtadienio šventė Lietuvoje jau tapo Valdovų rūmų muziejaus tradicija, primenanti, kad šis muzikinis fenomenas yra tai, ko neturėtume pamiršti ir kuo galime pagrįstai didžiuotis. Juk Vilnius buvo vienas iš nedaugelio Europos didmiesčių, kuriame už Italijos ribų anksčiausiai pastatyta ankstyvoji italų opera: ji čia skambėjo gerokai anksčiau negu Paryžiuje arba Londone“, – sako Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėjas Vytautas Gailevičius. Jo teigimu, idėją priartėti prie anglų operos ištakų paskatino operos gimtadienį Lietuvoje lydinti kita jubiliejinė data – bene žymiausio anglų poeto V. Šekspyro mirties metinės.
Šiemet didžioji dalis jubiliejinės Operos dienos renginių Valdovų rūmuose bus nemokami ir prasidės vos tik muziejus atvers duris lankytojams. Muziejaus Lankytojų vestibiulio auditorijoje bus rengiamos 2005 m. Berlyno valstybinėje operoje „Unter del Linden“ pastatyto Henrio Perselio (Henry Purcell) kūrinio „Didonė ir Enėjas“ peržiūros, taip pat viešos paskaitos: teatrologė dr. Ramunė Balevičiūtė pasakos profesionaliojo anglų teatro istoriją, o muzikologė Junija Galejeva supažindins su anglų operos gimimu ir ištakomis.
Iš anksto užsiregistravę ir bilietus įsigiję lankytojai šią dieną taip pat galės apsilankyti edukaciniuose užsiėmimuose „Operos atsiradimas: Italija, Lietuva, Anglija“ ir „Improvizuojame operą: Elenos pagrobimas“, taip pat numatytoje edukacinėje ekskursijoje „Pramogos ir linksmybės Lietuvos valdovų, Viljamo Šekspyro amžininkų, dvare“.
Išskirtinė premjera: baroko muzika su repu
Pasak Valdovų rūmų muziejaus Renginių skyriaus vedėjo V. Gailevičiaus, Operos dieną Valdovų rūmuose laukia daug staigmenų. „Neabejoju, kad didžiausiu atradimu tiek šiuolaikinės, tiek senosios muzikos gerbėjams taps net tris kartus šią dieną atliekamas jungtinės atlikėjų komandos parengtas muzikinis performansas „Barokas ir hiphopas“ – šią idėją pasiūlė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas“, – sako jis.
Kaip lrytas.lt pasakojo idėjos autoriaus suburta trupė – kontratenoras Algirdas Bagdonavičius, reperis Rokas Grajauskas-Jama, senosios muzikos atlikėjas Vilimas Norkūnas, kontrabosininkas Donatas Bagurskas ir perkusininkas Dovydas Grajauskas, rengiant šį muzikinį performansą teko išgyventi tam tikrą nežinomybę, įgauti teisingos patirties ir pamatyti naujus muzikinius horizontus. „Sakoma, kad tik paklydęs ir krantą iš akių pametęs žmogus gali atrasti naują žemę. Mums tai pavyko“, – neslepia reperis R. Grajauskas-Jama, pabrėždamas, kad baroko muzika ir hiphopas išties turi nemažai sąsajų.
Jam antrina kontratenoras A. Bagdonavičius: „Ir anksčiau buvo mėginimų jungti skirtingo žanro muziką, tačiau šiuo atveju epochų ir stilių atotrūkis yra gerokai didesnis, o ir pastebėjome daug paralelių tarp baroko ir repo. Sunkiausia buvo pasirinkti kūrinius, o kai tai įvyko – tereikėjo išeiti iš kompozitorių tiksliai nurodytos struktūros, praplėsti struktūrines ribas.“
Bus ir negirdėtų kūrinių, ir juokdario pokštų
Išskirtine premjera tapsiančio performanso metu anglų ir italų kalbomis bus atliekami improvizuoti Henrio Perselio, Georgo Frydricho Hendelio (Georg Friedrich Händel) ir kt. kūriniai, kuriuos paįvairins spontaniškas flow stilistikos lietuviškas repas. Nors pasirinkti kūriniai yra gana skirtingos nuotaikos, jie pasakos bendrą siužetinę liniją apie muziką, galinčią nuraminti kenčiantį, mylintį, raudantį žmogų, vedančią į džiaugsmingus laikus.
Muzikinio performanso metu bus nustebinti ir visko mačiusieji, mat jo programoje numatytas ir vienas kūrinys, kuris Lietuvoje dar negirdėtas ir dėl savo sudėtingumo yra itin retai atliekamas pasaulyje. Tai Rinaldo arija „Venti, turbini“ iš G. F. Hendelio operos „Rinaldas“, ją kaip iššūkį priėmė ir pamėgins įveikti išskirtinių balso galimybių operos solistas A. Bagdonavičius.
O apie ką muzikinio performanso metu bus repuojama? „Apie tai, kas bus tuo metu ir ką sugalvosiu, – sako reperis R. Grajauskas-Jama, pabrėždamas, kad dar nuo vaikystės svajojo įkūnyti juokdario personažą, o šiuo atveju pati aplinka dovanoja būtent tokį statusą. – Juokdarys rūmuose atlikdavo labai daug funkcijų, tai buvo daug informacijos turintis, intelektualus, kalbėjimo ir žodžio meną įvaldęs asmuo. Tad pabandysiu perteikti šį vaidmenį ir kurti dvaro atmosferą.“
Finalinis akcentas – Elžbietos I dvaro intrigos ir paslaptys
Operos dienos Valdovų rūmuose renginių puokštę vainikuos Didžiojoje renesansinėje menėje rengiamas teatralizuotas koncertas „Arijos, baladės ir šokiai Elžbietos I laikais“. Šios Anglijos monarchės dvaras finaliniu akcentu pasirinktas neatsitiktinai – iki šiol įtakingiausių žmonių istorijoje sąraše figūruojanti moteris siejama su žymiu šalies suklestėjimu ir didele literatūros pažanga, įžvalgia užsienio politika.
Ilgą laiką valdydama šalį, Elžbieta I neišvengė įvairiausių intrigų, o jos dvarą nuolat gaubė įdomios paslaptys. Tad teatralizuoto koncerto Valdovų rūmuose metu dainininkė, nuostabusis Danijos sopranas Anna Maria Wierod kartu su tarptautinio ansamblio „Morgaine“ trupe – klavesinininke Alina Rotaru, violos da gambos atlikėju Dariumi Stabinsku, fleitininke Karin Silldorff ir liutnininke Michele Carreca apie tai ir parengė muzikinį pasakojimą. Jo pasiklausyti nemokamai galės visi iš anksto užsiregistravę lankytojai.
Valdovų rūmų muziejus jau suformavo tradiciją kasmet rudens kultūros renginių sezoną pradėti operinės muzikos istorijos Lietuvoje faktų paminėjimu. Remiantis istoriniais šaltiniais, žinoma, kad 1636 m. rugsėjo 4 d. Valdovų rūmuose Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji opera Lietuvoje – „Elenos pagrobimas“. Žinomi arba numanomi ir šios baroko operos kūrėjai – italų menininkai. Muziką jai greičiausiai sukūrė valdovo kapelos dirigentas ir kompozitorius Markas Skakis (Marco Scacchi), libretą parašė poetas ir dramaturgas Virdžilijus Pučitelis (Virgilio Puccitelli), o scenografija ir mašinerijos architektūra rūpinosi Agostinas Ločis (Agostino Locci).
