Rugsėjo 24 d., šeštadienį, orkestras su meno vadovu, smuikininku Sergejumi Krylovu atliks programą „Romansas styginiams“.
„Aukščiausio lygio kameriniai orkestrai pasaulyje tapo retenybe, o jūs tokį turite, galite jį dar plačiau išgarsinti projektais, kurių niekas kitas nedaro. Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) turi gražią praeitį, puikią dabartį ir, tikiu, šaunią ateitį“ – taip apie LKO kalbėjo su šiuo kolektyvu koncertavęs Berlyno simfoninio orkestro (Berliner Symphoniker) vyr. dirigentas Lioras Shambadalas. Kad tai ne tušti žodžiai, LKO pasiryžęs liudyti ir naują sezoną. Spalį orkestras vyks garsinti Lietuvos vardo Kinijoje, Lietuvos publikai vien Vilniuje iki Naujųjų metų pristatys aštuonias naujas koncertines programas.
Sezoną orkestras tradiciškai pradės ir 2016-uosius metus palydės koncertais su meno vadovu, smuiko virtuozu Sergejumi Krylovu, aukštai keliančiu kolektyvo meninės vertės kartelę ir pasitikinčiu savo vadovaujamu orkestru. „Iš orkestro noriu to, ko siekiu ir pats: instrumentinės, techninės atlikimo kokybės, nuolatinių interpretacinių paieškų, kurioms peno teikia visą gyvenimą trunkantys tyrinėjimai. Tikiu, kad tai įmanoma pasiekti, nes mūsų kolektyvas vertas būti Europos kamerinių orkestrų dešimtuke,“ – teigia S. Krylovas. Pirmąjį šio Filharmonijos sezono koncertą LKO pradės Geraldo Finzio „Romansu styginiams“. Žydų kilmės anglų kompozitorius G. Finzis, sekdamas XIX a. pab.–XX a. pr. anglų muzikos tradicijomis, Edwardu Elgaru, Ralphu Vaughanu Williamsu, susikūrė savitą stilių ir buvo vadinamas vienu originaliausių britų kompozitorių. Daugiausia rašęs vokalinę, chorinę muziką, jis paliko ir įsidėmėtinų instrumentinių pavyzdžių. Būtent su jo instrumentinės muzikos kūrybos braižu šį vakarą mus ir supažindins LKO.
Antrosios vakaro dalies pradžiai orkestras pasirinko Igorio Stravinskio baleto „Apolonas Musagetas“ muziką. Autorius pasakojo norėjęs parašyti diatoninio skambesio kūrinį styginių orkestrui, mat siekęs atgaivinti styginiams taip būdingą melodingumą. Baletas kone besiužetis, įkūnijantis mitą apie menų, grožio ir šviesos dievą Apoloną ir mūzas – Kaliopę, Polihimniją bei Terpsichorę. „Ar rašydami šį kūrinį galvojote apie Graikiją? – pasiteiravo autoriaus vienas žurnalistas. – Ne, aš galvojau apie stygas!“ – atsakė kompozitorius.
Į stygas ir per jas išgaunamą muziką kvies dėmesingai susitelkti šio vakaro solistas Sergejus Krylovas. Jis solo grieš du kūrinius: Andrzejaus Panufniko Koncertą smuikui ir orkestrui bei Bélos Bartóko siuitą „Rumunų liaudies šokiai“.
A. Panufnikas – XX a. Lenkijos kompozitorius, esmingai prisidėjęs prie lenkų avangardo formavimo. Koncertas smuikui ir orkestrui buvo sukurtas 1971 m. Yehudi Menuhino užsakymu (jis buvo ir pirmasis atlikėjas). „Rašiau smuikui ir vis mintimis grįždavau į vaikystę, – vėliau „Autobiografijoje“ prisiminė kompozitorius. – Tiesiog jaučiau kvapą medžio, iš kurio tėvas gamindavo savo smuikus, girdėjau grojančią motiną, užplūdo prisiminimai. Taip kūrinys prisipildė lenkiškos dvasios /.../ Norėjau parodyti smuiko šilumą, išraiškingumą, traktavau jį kaip dainuojantį instrumentą. Supratau, kad Menuhinui skirtame kūrinyje netiktų tušti virtuoziški fejerverkai.“ Tačiau ir be jų Koncertas laikomas efektingu ir yra vienas dažniausiai atliekamų Panufniko opusų.
Savita tautine dvasia persunkta ir vengrų kompozitoriaus B. Bartóko siuita „Rumunų liaudies šokiai“ smuikui ir orkestrui. Tai šešios kontrastingos Transilvanijos regiono melodijos, kompozitoriaus nuspalvinos originalia harmonija. Siuitą kompozitorius pirmiausiai paskyrė fortepijonui (1915), vėliau orkestravo. Šiandien šį kūrinį girdime Aleksejaus Strelnikovo aranžuotą smuikui ir orkestrui.
LKO ir Sergejaus Krylovo koncertas „Romansas styginiams“ vyks rugsėjo 24 d., šeštadienį, 19 val. Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Kviečiame įsiklausyti į styginių šilumą!
