„Kaunas atsidūrė Europos paveldo ženklo žemėlapyje su regioniniu mastu išskirtine tarpukario architektūra, kuri primena aukso amžiumi vadintą istorinį laikinosios sostinės laikotarpį. Neabejotina, kad būtent tai į miestą pritrauks dar daugiau turistų.
Mūsų tikslas – sudominti kauniečius ir miesto svečius, prikaustyti jų dėmesį pritaikant meninį architektūrinių objektų apšvietimą“, – sakė antrus metus Kaune rengiamo šviesų festivalio „Spalvotas Kaunas“ projekto vadovas Paulius Banevičius.
Pademonstruos šviesų žaismą
Festivalio kūrėjai šiais metais planuoja dar du pasirodymus Laisvės alėjoje. Lapkričio 4–6 dienomis prožektorių šviesos kryps į buvusį „Pieno centro“ pastatą, kuriame dar neseniai šeimininkavo Kauno technologijos universiteto padalinys, o po savaitės profesionalūs apšvietėjai visą savaitgalį dirbs greta fontano, taikydamiesi į Kauno centrinį paštą.
Šiedu tarpukariu iškilę pastatai jau yra tapę istoriniais Kauno architektūros simboliais. Šiandien jie gerokai apmirę, o tolesnė paskirtis dar nėra aiški.
Taigi bus siekiama prikelti ir įkvėpti rūmams naujos gyvybės, kelioms savaitgalio naktims nušviečiant juos naujomis spalvomis.
„Norime juos išryškinti, parodyti naujai, ypač tamsiuoju metų laiku. Kas žino, galbūt ateityje panašus apšvietimas taps nuolatiniu. Spalviniai sprendimai jau parengti“, – sakė projekto vadovas P.Banevičius.
Planuojama, kad naktiniai pasirodymai vyks nuo penktadienio vakaro iki pirmadienio paryčių. Vengdami spengiančios nakties tylos, idėjos autoriai ruošia ir ramų muzikinį foną.
Įrangos užtektų net koncertui
Dar pernai vasarį įvairiomis spalvomis buvo nušvitusi Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia, vadinamasis Soboras. Lapkritį galingi šviesų srautai nuspalvino Kauno valstybinio muzikinio teatro rūmus, o Kristaus Prisikėlimo baziliką vienai nakčiai papuošė Prancūzijos ir vėliau Gruzijos vėliavų motyvai.
Šiemet Vasario 16-osios proga šviesų trispalvė nugulė ant Vytauto Didžiojo karo muziejaus, o rugpjūtį, Lietuvos olimpiečiams irkluotojams Rio de Žaneire iškovojus pirmuosius medalius, taip pat sužibo Kauno rotušė.
Pasak P.Banevičiaus, tokie renginiai reikalauja nemažai laiko ir kūrybinių pastangų, o dar labiau – techninio pasirengimo. Šviesos instaliacijoms įrengti panaudojama per šimtą šiuolaikiškų apšvietimo prietaisų, o jiems sujungti nusidriekia keli kilometrai elektros laidų. Tokio technikos arsenalo pakaktų gana dideliam koncertui ar kitam renginiui apšviesti.
„Džiugu, kad kauniečiai visa tai pastebi ir įvertina. Kartais parengiamieji darbai trunka kelias paras, todėl labai aiškiai matome, kaip keičiasi žmonių srautai prie pastatų, kur tenka dirbti.
Akivaizdu, kad tokie dalykai tikrai pritraukia nemažai smalsuolių, norinčių pasigrožėti kitaip atrodančiais pastatais“, – kalbėjo pašnekovas.
Kasmet apšvies kelis pastatus
Neseniai tarp dešimties britų dienraščio „The Guardian“ paskelbtų geriausių Europos miestų, išsiskiriančių art deco stiliaus architektūra, Kaunas nusileido tik Paryžiui, kuriame šis stilius ir gimė.
Kauno tarpukario modernizmo architektūros sąraše iš viso yra per 40 objektų.
Šviesų festivalio „Spalvotas Kaunas“ organizatoriai sieks kasmet apšviesti bent po keletą šių pastatų ir šitaip pristatyti juos plačiajai visuomenei iki pat 2022 metų, kai Kaunas pretenduoja tapti Europos kultūros sostine.
P.Banevičius pridūrė, kad jo vadovaujamas projektas antrus metus sulaukia ir Kauno miesto palaikymo: „Šiemet dalyvaujame savivaldybės programoje „Iniciatyvos Kaunui“.“ (LS)
