Laura ir Visvaldas Varžinskai: „Tautinis kostiumas. Fakto nepaslėpsi – jis populiarėja!“

Dar praėjusiais metais, nuskambėjus tam tikriems Lietuvos politikų siūlymams, visuomenėje kilo netikėtos diskusijos, atkreipusios žmonių dėmesį ir privertusios bent po truputį prisiminti, kas gi yra tas tautinis kostiumas ir kiek svarbus jis turi būti kiekvieno lietuvio gyvenime.

Ilgametis visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys V.Varžinskas su žmona Laura ir vaikais Emiliu ir Lukne.
Ilgametis visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys V.Varžinskas su žmona Laura ir vaikais Emiliu ir Lukne.
Vilkėdamas tautinį kostiumą V.Varžinskas dalyvavo pirmajame savo Kauno miesto tarybos posėdyje ir davė tarybos nario priesaiką.
Vilkėdamas tautinį kostiumą V.Varžinskas dalyvavo pirmajame savo Kauno miesto tarybos posėdyje ir davė tarybos nario priesaiką.
Daugiau nuotraukų (2)

Indrė Levickytė

Jan 6, 2017, 4:59 PM, atnaujinta Apr 12, 2017, 3:19 PM

Negana to, dar ir 2017-ieji buvo paskelbti kaip Tautinio kostiumo metai. Šia proga nusprendėme pakalbinti Kauno miesto savivaldybės tarybos ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narį docentą Visvaldą Varžinską bei jo žmoną, Kauno miesto mero visuomeninę patarėją, šeimų ir porų konsultantę, socialinių mokslų daktarę Laurą Varžinskienę. Visvaldas ir Laura tradiciniais lietuvių kostiumais puošiasi daugelyje renginių, todėl nenuostabu, kad minčių šia tema jie turi nemažai ir tikrai įdomių.

- Kaip nutiko, kad jūsų šeimoje atsirado tautinis kostiumas, o laisvalaikį užpildė folkloras?

Visvaldas:  Tautinis kostiumas į mūsų šeimą atkeliavo kartu su pomėgiu dalyvauti folkloro ansamblių veikloje, koncertuose ar festivaliuose. Mano žmona Laura dar Vytauto Didžiojo universiteto studijų laikais pradėjo lankyti folkloro ansamblį „Linago“ ir ten išmoko daugybę lietuvių liaudies dainų ir šokių. Dabar visa mūsų šeima priklausome Kauno tautinės kultūros centro ansambliui „Dailingė“. Todėl mums tautinis kostiumas svarbus tiek giliąja prasme, kai kalbame apie jo svarbą tradicijoms ir istorijai, tiek ir paprastąja, kai omenyje turime mūsų laisvalaikį ir pramogas.

Tai kiek gi tautinių kostiumų kabo jūsų šeimos spintoje?

Laura: Nors kai kam tai gali atrodyti visiška atgyvena, neįdomu, o kai kam ir netgi atgrasu, tenka pripažinti, kad šiandien tautinis kostiumas yra savotiška prabangos prekė. Tai daiktas, kurio gamyba reikalauja tikrai daug laiko, kantrybės ir kruopštaus darbo, todėl šių kostiumų gausa spintoje turbūt negali pasigirti niekas.

Kiekvienas folkloro ar tautinių šokių ansambliuose dalyvaujantis žmogus siekia pasisiūti autentišką ir originalų kostiumą. Tam būtinos konsultacijos su tautinio kostiumo meistrais. Nemažai laiko atima ir raštų, audinių spalvų sąskambių paieškos archyvuose ar kaimuose, per ekspedicijas. Visvaldas: Taip pat labai svarbu suprasti skirtingų mūsų šalies regionų kostiumų pasiuvimo ypatumus, specifiką ir tradicijas. Pavyzdžiui, Lauros kostiumas yra XIX amžiaus aukštaitiško siuvimo. Ar galite įsivaizduoti, kad šio kostiumo detalių ir aksesuarų gamyba bei galutinis sukomplektavimas užtruko daugiau kaip 4 metus?!

Mano kostiumo – Mažosios Lietuvos (Klaipėdos krašto) gamyba taip pat užtruko daugiau kaip 2 metus. Mažai kas žino, kad autentiškus vyriškus kostiumus atkurti labai sudėtinga, nes vyrai senovėje savo drabužius sąžiningai sunešiodavo iki paskutinio siūlo, todėl jų pavyzdžių nėra išlikusių itin daug. Tiesa, mūsų spintoje šiuo metu kabo net keletas vaikiškų tautinių kostiumų, nes vaikai auga taip greitai, kad kostiumus dažnai tenka keisti.

- Kokiomis progomis puošiatės tautiniais kostiumais?

Laura: Be folkloro koncertų ar festivalių, kurie pasitaiko tikrai dažnai per metus, tautiniu kostiumu visa šeima būtinai puošiamės per valstybinių švenčių (Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios) minėjimus bei tarptautiniuose kultūros renginiuose, kuriuose mes atstovaujame savo gimtajai šaliai – Lietuvai. Visvaldas: Pasipuošęs tautiniu kostiumu dalyvavau ir pirmajame savo Kauno miesto tarybos posėdyje ir daviau tarybos nario priesaiką. Po iškilmingo posėdžio vienos komercinės ir sensacijų ieškančios televizijos laidos žurnalistai paklausė manęs: „Kodėl tokioms iškilmėms pasirinkote tokį netradicinį kostiumą?“ Mano atsakymas buvo paprastas: „O kodėl jūs manote, kad Kinijoje, Turkijoje ar Italijoje siūti vyriški paprasti juodi kostiumai yra labiau „tradiciniai“ nei šis, kurį nuo XIX a. pradžios dėvėjo mūsų proseneliai ir seneliai?“ Žurnalistai suglumo ir daugiau klausimų nebeturėjo, o ir sensacijos padaryti nepavyko. (Šypsosi.)

- Ar įžvelgiate ryšį tarp tautinio kostiumo dėvėjimo ir asmenybės formavimosi?

Visvaldas: Mėgstu sakyti, kad tautinis kostiumas yra tarsi ištisos mūsų šalies istorijos ir netgi kultūros pamokos. Dėvėdamas tautinį kostiumą tu pirmiausia turi suprasti ir žinoti, kokiam regionui atstovauji, kaip ir kodėl dėvimos kostiumo detalės ar aksesuarai. Tai netgi padeda suprasti, kaip tuo metu gyveno žmonės, kokie buvo jų įpročiai. Rūbai tikrai daug gali apie tai pasakyti.

Na, o kalbant apie asmenybės formavimąsi – esu visiškai įsitikinęs, kad žmonės, kurie nors bent kiek gilinasi į savo šalies istoriją ir kultūrą (net ir tokiu būdu kaip tautinio kostiumo dėvėjimas) yra daug pilietiškesni ir jaučia atsakomybę už mūsų visų Lietuvos ateitį.

Laura: Kitas aspektas – tai drąsa dėvėti tautinį kostiumą. Juk visi žinome, kaip daugelis reaguoja, kai pasakai, jog šoki tautinius šokius ar muzikuoji – reakcija dažnai būna neigiama. Todėl žmonės, nesidrovintys puoštis tautiniu kostiumu įvairiuose renginiuose ar iškilmėse (nors prieškariu tai buvo įprastas dalykas), viešai geba deklaruoti savo vertybes, pagarbą ir požiūrį į savo šalies istoriją bei kultūrinį palikimą. Tai labai svarbus momentas, kai tau labiau rūpi pagarba savo kultūrai nei tai, ką pasakys žmonės.

Tautinio kostiumo dėvėjimas sykiu ir įpareigoja, todėl tiek vaikai, tiek suaugusieji, pasipuošę šiuo rūbu, visada atrodo pasitempę ir sulaukia daug teigiamų emocijų iš aplinkinių.

- Tai kaip vis dėlto vertinate dabartinį visuomenėje kilusį tautinio kostiumo sureikšminimą ir visuomenės požiūrį į tai?

Visvaldas: Svarbu suprasti, kad tai nėra tik mada ar dabartinių Lietuvos partijų retorikoje pastebima populizmo išraiška. Pirminė tautinio kostiumo reikšmė – nacionalinis pamatas ir jis jokiu būdu neturėtų būti siejamas su politinių reitingų vaikymusi. Manau, šie metai ne veltui paskelbti Tautinio kostiumo metais. Tai ne tik dėl mūsų istorijos išsaugojimo, bet ir dėl to, kad lietuviai pamažu atrastų savo etninę tapatybę – ne tą, kuri šaukia, jog „aš esu pasaulio pilietis“, bet tą, kuri dar ir mokėtų padainuoti senosios močiutės lopšinę.

Laura: Ir fakto nepaslėpsi – tautinis kostiumas tikrai populiarėja! Vis daugiau žmonių juo puošiasi, šalies tautinių kostiumų meistrai jau sulaukia daugybės užsakymų ir jų vis daugėja, o garsūs dizaineriai net kuria kolekcijas su tautinių kostiumų elementais.

Visvaldas: Tradicinio tautinio kostiumo dėvėjimas turėtų būti pripažįstama kaip laisvo pasirinkimo išraiška, o aplinkiniai turi ne smerkiamu žvilgsniu tai priimti, bet suvokti, kaip sava tai gali būti. Tuomet ir galėsime kalbėti apie pilietiškesnę mūsų visuomenę ir daug aiškiau Lietuvos istoriją bei kultūrą suprantančius tautiečius. Galiausiai tautinis kostiumas turi tapti ne tik vis labiau populiarėjančia madinga apranga, bet ir įprastu mūsų akiai reiškiniu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.