Iškilmingame Vasario 16-osios koncerte skambės lietuvių kompozitorių muzika

2017 m. vasario 10 d. 16:58

Švenčiant Lietuvos

Daugiau nuotraukų (1)
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tiesiogiai iš Filharmonijos salės transliuojamame koncerte matysime Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, valstybinį chorą „Vilnius“ ir Šiaulių valstybinį kamerinį chorą „Polifonija“, diriguojamus lietuvių muzikos puoselėtojo maestro Roberto Šerveniko.
Solo scenoje dainuos Milda Baronaitė (sopranas), Lina Dambrauskaitė (sopranas), Nora Petročenko (sopranas), liaudies dainininkė Veronika Povilionienė, diskantai Danas Buivydas, Vytautas Vaičiulis ir Mykolas Mikšys, vargonuos Robertas Lamsodis, mušamųjų solo atliks Saulius Astrauskas. Gausus muzikų būrys sutelktas lietuvių kompozitorių kūrinių programai atlikti, kurioje, greta Lino Rimšos ir Vaclovo Augustino opusų, skambės Jono Tamulionio ir Gedimino Zujaus kūrinių premjeros. Koncerto pradžioje skambės Lietuvos valstybės himnas – Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Į programą įtrauktos dvi L.Rimšos kompozicijos – proginė giesmė „Cantus“ ir „Amemus“ – pirmą kartą nuskambėjo minint 94-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines. Giesmėje „Cantus“ kompozitorius panaudojo tekstą „Lietuvos pašlovinimas“ iš vienintelio žinomo išlikusio Renesanso laikų poetinio teksto apie patriotinį Lietuvos suvokimą – Jono Radvano poemos „Radviliada“, parašytos 1588 arba 1592 m.
Kompozicijoje „Amemus“ autorius panaudojo tekstą iš Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Epodės“ nr. 4, kalbančios apie tautiečių tarpusavio meilę ir susiklausymą. L. Rimša savo muzikoje Lietuvos didybės paveikslą kuria pasitelkdamas daug mušamųjų ir varinių pučiamųjų, ypač trombonus, kurių fanfariškumas kaip tradicinė priemonė buvo būdinga XVI a. – J.Radvano ar M.K.Sarbievijaus laikais.
2013 m. V.Augustino sukurta vokalinė-instrumentinė kompozicija „Malda už Tėvynę“ vėl prabils įvairiais kūrinyje panaudotais tekstais: iš psalmių, šv.Augustino „Išpažinimų“, lietuvių poezijos ir amerikiečių „Maldos už tėvynę“. Dainuojama bus trimis kalbomis – lietuvių (gimtoji kalba), lotynų (Katalikų bažnyčios kalba) ir anglų (modernios komunikacijos kalba).
Premjerinis G.Zujaus kūrinys“Trance4notes“sopranui, liaudies dainininkei, chorui, vargonams ir simfoniniam orkestrui (liaudies dainų tekstai), pasak kompozitoriaus, turėtų kiekvienam palikti galimybę savaip suprasti ir muziką, ir pavadinimą. Čia girdėti ir rūstus vargonų gaudesys su choru, ir besikeičiantis styginių judėjimas, ir vibrafonu atliekama lietuvių liaudies melodija, kurios harmoninė transformacija įgyja rytietišką atspalvį, po to perauga į nesudėtingą džiazo motyvą. Skirtingų kultūrų motyvų susipynimas veikiausiai atspindi daugiatautės Lietuvos istorijos raidą, aprėpiančią ne tik pastaruosius 99 metus, bet ištisus šimtmečius.
Tarsi aliuzija į muzikoje plevėsuojančią trispalvę tampa kita koncerto premjera – J.Tamulionio „Trys akvarelės Lietuvai“ mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui. Kompozicija sukurta pagal Renesanso epochos LDK poeto J.Radvano tekstus, paimtus iš jo herojinio lotyniško epo „Radviliada“ (į lietuvių kalbą vertė Sigitas Narbutas). Kūrinį sudaro trys dalys: „Raudonoji akvarelė“, „Žalioji akvarelė“ ir „Geltonoji akvarelė“.
KultūraMuzikaVasario 16-oji
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.