Tiesa, solistų patirtis šioje Piotro Čaikovskio operoje skirtinga. M.Vitulskis Lenskio vaidmenį yra atlikęs daugiau nei 30 kartų, tarp jų Barselonos „Liceu“ bei Estijos nacionaliniame operos ir baleto teatre. K.Smoriginas Oneginą kol kas turėjo progų pristatyti tik Lietuvoje.
„Užsienyje mane vis dar geriau pažįsta kaip Wolfgango Amadeus Mozarto operų ar George'o Bizet „Karmen“ Toreadoro vaidmens atlikėją. Bet esu įsitikinęs, kad ateis ir Onegino eilė, nes rusiškos muzikos repertuaras mėgstamas pasaulio teatruose. Reikėjo laiko priprasti prie grynai baritoniškos, tai yra truputį aukštesnės, tesitūros partijos nei daugelis kitų mano atliekamų vaidmenų. Bet jame įžvelgiu atskirų paralelių su savo paties patirtimi, todėl scenoje dirbtinai įsijausti daug nereikia“, – nelinkęs skubinti ir taip sėkmingai besiklostančios tarptautinės karjeros K.Smoriginas.
„Lenskis – minkštas, meniškos sielos žmogus, jį suprasti nesunku. Tik aš nesu toks karštakošis emocijų sferoje ir tikrai niekada neiškviesčiau į dvikovą savo vaikystės draugo. Režisieriaus Vasilijaus Barchatovo „Eugenijaus Onegino“ pastatymas man tuo ir artimas, kad Lenskio mirties scena jame išspręsta šiek tiek kitaip nei Aleksandro Puškino kūrinyje“, – neslėpė M.Vitulskis.
K.Smoriginas primena, kad publika salėje visuomet nuščiūva tą akimirką, kai jo bičiulis avanscenoje tikroviškai griūva atbulas. Kartą nejuokais nuščiuvo ir spektaklio techninė komanda, kai repeticijoje Merūno galva atsidūrė vos per pusę centimetro iki scenos atbrailos. „Nebijokite, profesionalūs kaskadininkai išmokė mane scenoje griūti saugiai“, – kolegą ir būsimus spektaklio žiūrovus iš anksto ramino M.Vitulskis.
Onegino ir Lenskio konflikto eigą šeštadienio spektaklyje susijaudinusios stebės Sandros Janušaitės Tatjana, Jovitos Vaškevičiūtės Olga, Inesos Linaburgytės Larina. Spektaklyje, kuriam diriguos pastatymo muzikos vadovas Robertas Šervenikas, taip pat dainuos Eugenija Klivickaitė, Liudas Norvaišas, Žygimantas Galinis, Mindaugas Jankauskas ir Ignas Misiūra.
