„Vilniaus festivalių“ meno renginiai pelnė pripažinimą aukštu meniniu lygiu, novatoriškumu, originalumu. Tokie yra „Vilniaus festivalis“, teatro festivalis „Sirenos“, aktualios muzikos festivalis „Gaida“, „Naujasis Baltijos šokis“, ir džiazo festivaliai „Vilnius Jazz“ bei „Vilnius Mama Jazz“, „Kino pavasaris“, Kristupo vasaros festivalis, senosios muzikos festivalis „Banchetto Musicale“, „Kultūros naktis“ bei didžiausia miesto šventė „Sostinės dienos“.
Šiems festivaliams surengti reikia kompetencijos, puikaus atitinkamos meno srities (muzikos, teatro, šokio, kino ir pan.) išmanymo, tarptautinio įdirbio, nuolatinio domėjimosi savo srities reiškiniais visame pasaulyje, nemažos patirties organizuojant tokius renginius ir daug kitų savybių. Vilniaus miestas šiuos festivalius remia būtent dėl to, kad vilniečiams ir miesto svečiams pasiūlomi aukšto lygio tarptautiniai kultūros renginiai, garsinantys miestą ir įprasminantys jį kultūriniame Europos žemėlapyje.
Tačiau pastarosiomis dienomis kai kas siekia sukelti abejonių „Vilniaus festivalių“ įstaigos veikla. Ištrauktas iš archyvų senas, dar 2009-aisiais savivaldybės politikų inicijuoto įstaigos audito aprašas, neva rodąs, kad kai kurie įstaigos antraeilėse pareigose dirbantys darbuotojai (festivalių vadovai) „gaudavo atlyginimą nesirodydami darbe“. Tačiau nutylima, jog savivaldybės auditoriai 2009 m. įstaigos veiklą tikrino tik savo darbo valandomis, o antraeilėse pareigose dirbantys įstaigos darbuotojai atlikdavo darbus laisvu nuo pagrindinio darbo (pirmaeilėse pareigose) metu, t.y. po pagrindinio darbo valandų, todėl tokiai išvadai nebuvo jokio faktinio pagrindo.
Be to, nutylima esminė detalė: auditoriaus pasiūlymas uždaryti įstaigą buvo atmestas pačios savivaldybės audito komiteto būtent dėl nepagrįstos išvados ir apeliuojant į sveiką protą. „Vilniaus festivaliuose“ atlikto audito reziumė buvo tokia: „2009 metų 9 mėnesių viešosios įstaigos „Vilniaus festivaliai“ Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisėtumui, jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams reikšmingų neatitikčių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams nenustatėme.“ Todėl akivaizdu, kad nepasakius visos tiesos, taip bandoma suformuoti visuomenei negatyvią nuomonę apie šią kultūros įstaigą.
Puolimą organizavę politikai bando manipuliuoti sena ir nepagrįsta audito ištrauka tam, kad galėtų garsiai šaukti, jog „Vilniaus festivalių“ darbuotojai buvo įdarbinti fiktyviai. Tačiau reikėtų žinoti šiuos elementarius dalykus apie darbo santykius ir „Vilniaus festivalių“ veiklos specifiką: vadovaujantis Darbo kodekso 95 straipsnio 1 dalimi, su darbuotoju susitariama dėl darbo funkcijų atlikimo. Darbo funkcijų atlikimo vieta priklauso nuo darbo funkcijų ir jų specifikos.
„Vilniaus festivalių“ darbuotojų pirmaeilė funkcija yra organizuoti festivalius (renginius), suformuoti ir parengti jų menines programas bei jas įgyvendinti. Ši darbo funkcija atliekama ne tik „Vilniaus festivalių“ buveinėje, bet visų pirma bendraujant su atlikėjais, autoriais, dalyvaujant renginiuose, stebint ir atrenkant galimus būsimų festivalių programų dalyvius, susitinkant su rėmėjais, partneriais, susirašinėjant ar kitaip komunikuojant su kitų šalių festivalių rengėjais, kūrinių autoriais, prodiuseriais, teatrų, koncertinių organizacijų atstovais ir pan.
Be to, gyvename mobilumo laikais – XXI a. ryšio priemonės leidžia atlikti darbus bet kurioje vietoje. Įžvelgti nusižengimą tame, jog darbuotojai, atsakingi už festivalių (renginių) organizavimą, „gauna algą nesirodydami darbe“ reiškia visišką jų darbo specifikos nesuvokimą ir kertasi su sveiku protu. Darbuotojų atliekamą darbų apimtį ir kokybę lemia ne sėdėjimas įstaigoje prie stalo, o suorganizuoti ir sėkmingai įgyvendinti festivaliai (renginiai).
Tai, kad įstaigos darbuotojai gerai atlieka savo darbą, patvirtina realiai įvykę festivaliai bei jų programose numatyti renginiai, o taip pat ir „Vilniaus festivalių“ kasmetinės ataskaitos, kuriose išdėstytos parengtos ir įvykdytos festivalių programos, juose dalyvavę atlikėjai, kolektyvai, teatro trupės, festivaliuose apsilankusios publikos kiekis, dalyvių skaičius, pritraukta rėmėjų parama ir t.t. „Gal politikams atrodo, kad festivaliai ir jų rengiamos meninės programos „pasidaro“ pačios? Kaip galėtų įvykti visi šie nemažos apimties festivaliai, jei prie jų nedirbtų konkretūs festivalių rengėjai? Jei kas nors mano, kad dirbame fiktyviai, tai kodėl visi šie festivaliai kasmet surengiami? O gal politikai mano, kad festivaliai net neįvyksta? Matosi, kad puldinėjantys kultūros žmones politikai ir žurnalistai taip tikisi pakelti savo reitingus. Bet ar tikrai pakels?“ - kalbėjo “Vilniaus festivalio“ vykdančioji direktorė Rūta Prusevičienė.
„Vilniaus festivaliuose“ antraeilėse pareigose dirbantiems festivalių vadovams išmokamo mėnesinio atlyginimo vidurkis yra 456,23 EUR. Gal politikai mano, kad tai yra per didelis atlyginimas tokių kompetencijų specialistams?
Nenuostabu, kad puolimo organizatoriai ištraukė seną dokumentą. Pastarųjų metų „Vilniaus festivalių“ įstaigoje atlikto audito (paskutinis auditas buvo 2016 m.) išvadomis neišeitų pasinaudoti puolant įstaigą, nes „Vilniaus festivalių“ veikloje nebuvo nustatyta jokių esminių pažeidimų, o įstaigos veiklos teisėtumas ir finansinė veikla įvertinta teigiamai, vidaus kontrolė įstaigoje įvertinta gerai. Šie faktai darkart patvirtina, jog sąmoningai siekiama pasėti abejones “Vilniaus festivalių“ įstaigos veikla ir organizuoti politinį susidorojimą.
Būtina atkreipti dėmesį ir į kitus faktų iškraipymus viešojoje erdvėje. Teigiama, jog „įstaiga pateikusi tik 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentus, nors tai turėtų daryti kasmet.“ Tiesa yra ta, kad „Vilniaus festivaliai“ kiekvienais metais pateikia šiuos dokumentus įstatymo nustatytais terminais. Anksčiau šiuos dokumentus reikėdavo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, ką įstaiga kasmet atlikdavo, o nuo 2015 metų – Registrų centrui. Terminas pateikti 2016 m. finansinės atskaitomybės dokumentus dar nesibaigė.
Žemiau paskelbtas pranešimas atskleidžia šio puolimo organizatorius. Tačiau nepaisant visko, „Vilniaus festivalių“ darbuotojai linki gražių ir taikių Šv. Velykų bei kviečia į artimiausius įstaigos festivalius – 21-ąjį „Naująjį Baltijos šokį“ gegužės pradžioje ir 21-ąjį „Vilniaus festivalį“ birželio mėnesį.
Smagiam pasiskaitymui – Seimo TS-LKD frakcijos pranešimas:
„Kultūros ministrės klausiama, ar po viešumoje pasirodžiusios informacijos viceministras A. Imbrasas neprarado jos pasitikėjimo“
„Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, prašydami įvertinti, ar viceministras Audronius Imbrasas neprarado jos pasitikėjimo ir toliau gali užimti šias pareigas. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, A. Imbrasas buvo įdarbintas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ antraeilėse pareigose. Ten buvo įdarbinti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas bei kiti nacionalinių, valstybės turtą valdančių, kultūros įstaigų vadovai.
„Įvertinus viešai skelbiamą informaciją, kyla rimtų abejonių, ar šie asmenys nebuvo įdarbinti fiktyviai bei didelis susirūpinimas dėl šios įstaigos veiklos ir mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimo skaidrumo“, – sako vienas iš kreipimosi autorių Vytautas Juozapaitis.
Dar 2009 m. vykdytas išorinis auditas pateikė nepalankias šiai įstaigai išvadas ir siūlė ją likviduoti (tai melas!). Parlamentarai ministrės teiraujasi, ar skiriant A. Imbrasą viceministru jai buvo žinoma informacija apie VšĮ „Vilniaus festivaliai“ auditą ir jo neigiamus rezultatus? Taip pat atkreipia dėmesį, kad A. Imbrasas šiuo metu ministerijoje vykdo paramos meno kūrėjams bei Kultūros tarybos, skirstančios paramą, kontrolę“.
