„Pats konkursas buvo parodija – jame dalyvavę skulptoriai tapo visuomenės pajuokos objektu. Bet praėjus trims mėnesiams niekas net neketina pranešti skulptoriams konkurso rezultatų“, – stebėjosi Dailininkų sąjungos Vilniaus skulptorių sekcijos pirmininkė Aušra Jasiukevičiūtė.
Nėra ne tiktai pranešimų apie laimėtojus arba premijas. Patys patriarcho paminklo maketai buvo užrakinti Rotušėje, o juos autoriams leista atsiimti tik gegužės pradžioje.
A.Jasiukevičiūtės teigimu, svarbiausia, kad skulptūra kaip menas Lietuvoje neteko autoriteto, o šio konkurso pasekmės bus juntamos iki 2018-ųjų: „Bunda miesteliai, visiems reikia Smetonos ar Vyčio, visi reikalauja skubėti. Netrukus Lietuvoje gali stovėti Baibokų parkas.“
Išbrokavo 15 projektų
Konkursą rengusios bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos direktorius Andrius Velutis „Lietuvos rytui“ aiškino, jog konkursas jau pasibaigė, iš 16 dalyvavusių projektų 15 neatitiko sąlygų, todėl premija buvo sumokėta vieninteliam, įtikusiam pagal Viešųjų pirkimų įstatymo sąlygas.
A.Velutis priminė, jog Dailininkų sąjungos atstovai irgi dalyvavo rengiant tokias konkurso sąlygas.
Tačiau A.Jasiukevičiūtė tvirtino, kad bendrovė paskelbė kitokias sąlygas, nei buvo aptartos su Dailininkų sąjunga.
Menininkai esą pasitikėjo konkurso rengėjais, teksto nepatikrino, o po 10 dienų jau nebegalėjo apskųsti.
Nugalėtoją nustatys teismas?
Vienintelis konkurso sąlygas atitikęs skulptorius Mantas Maziliauskas paprašė nemokamos teisinės pagalbos, nes, kaip daugiavaikis tėvas, neišgali samdytis advokato.
Menininkas teigia esąs vienintelis šio konkurso laimėtojas, todėl paminklas J.Basanavičiui turėtų būti statomas pagal jo ir „Klaipėdos komprojekto“ projektą. Dėl to jis pasiryžęs bylinėtis teisme.
M.Maziliausko tikinimu, jo atstovaujama grupė dvi savaites dirbo, kol dokumentus parengė tinkamai. Jokių pinigų iš Vilniaus vystymo kompanijos jis sakė nesulaukęs.
Tuo metu skulptorius Gediminas Piekuras, kartu su Gedimino Antanu Sakaliu ir Algirdu Rasimavičiumi ekspertų komisijos paskelbtas pirmos vietos laimėtoju J.Basanavičiaus paminklo idėjų konkurse, o po to diskvalifikuotas, kalbėjo itin paslaptingai.
G.Piekuras savo padėtį palygino su stovėjimu ant aukšto kalno, kai iš po kojų slenka žemė: „Nenoriu nieko sakyti, kol oficialiai nepatvirtinta. Kai turėsiu sutartį, patvirtintą parašais, – galėsiu pasakyti.“
Laimėtojo idėjas išplėtos
Miesto plėtros departamento vadovas, Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad penkiems konkurso dalyviams premijos jau išmokėtos – iš viso 17 tūkstančių eurų.
Viename konkurso sąlygų punktų buvo numatyta, kad konkurso nelaimėję jo dalyviai savo projektus gali atsiimti ne anksčiau kaip po 60 kalendorinių dienų paskelbus laimėjusį projektą.
„Tai buvo pats atviriausias viešas konkursas, kurio sąlygos buvo parengtos įsiklausius į visuomenės nuomonę, bendradarbiaujant su Dailininkų ir Architektų sąjungos bendruomene“, – sakė sostinės vyriausiasis architektas.
M.Pakalnio teigimu, savivaldybė pasirūpins, kad iki kitų metų rudens būtų puikiai sutvarkyta vieta J.Basanavičiaus skulptūrai priešais Nacionalinę filharmoniją. Aikštė projektuojama, o laimėtojo idėjos pasiūlymas bus išplėtotas – tai įvertins ekspertų komisija.
Buvo paspęsti spąstai?
„Manėme: būsime laisvi – galėsime pastatyti paminklų. Bet per 27 metus nepastatėme nė dešimties.
Kėdainiuose pastatytas paminklas Radviloms, Telšiuose – Saulės mūšiui, Kaune atstatytas Vytautas Didysis, Vilniuje pagerbti kunigaikštis Gediminas, karalius Mindaugas ir Vincas Kudirka. O Klaipėdoje pastatytas Vaiduoklis pakliuvo tarp geriausių pasaulio paminklų“, – kalbėjo konkurse dalyvavęs Kęstutis Musteikis.
Skulptorius stebėjosi, kaip nors vienas paminklo J.Basanavičiui konkurso dalyvis galėjo įvykdyti Vilniaus savivaldybės skelbto konkurso sąlygas.
K.Musteikį konsultavę specialistai įspėję, jog ten yra paspęsti spąstai, kurių neįmanoma išvengti.
