Birželio 2425 dienomis japoniškame sode vyksiančio 8-ojo japoniško festivalio ypatingasis svečias bus mušamųjų grupė „Dadadadan Tenko”.
Sodas gražėja lankytojų dėka
Didžiausią Europoje -16 hektarų - užimantį japonišką sodą Mažučių kaime kuria meistras iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojas Šarūnas Kasmauskas. Plynoje vietoje sužydėjo sakuros, erdvę papuošė tūkstančiai bonsai medelių, akmenų sodas, tvenkiniai.
Sodas kuriamas pagal senąsias japonų tradicijas, atkartojant natūralią gamtą ir siekiant subalansuotos visumos. Pasak savininkų, iki šios dienos atlikta apie trečdalis sodo kūrimo darbų.
Aštuntus metus čia rengiamas ypatingą lankytojų dėmesį pelnęs japoniškas festivalis, kurio metu surinktos lėšos skiriamos tolimesniam sodo vizijos įgyvendinimui. „Mes nesinaudojam ES parama, Valstybės pagalba, sodas kuriamas žmonėms, jų pačių pagalba. Kuo daugiau lankytojų atvyksta, tuo sparčiau auga sodas“, - teigė Š. Kasmauskas.
Šių metų japoniško festivalio puošmena taps išskirtinio stiliaus mušamųjų grupės „Dadadadan Tenko“ energija trykštantis perkusijos ir šokio šou. Nacionaliniame operos ir baleto teatre šis ansamblis vainikuos Vilniaus festivalio renginių ciklą, o birželio 24 – 25 dienomis koncertuos ir surengs kūrybines dirbtuves japoniškame sode.
Magiškas perkusijos užtaisas
Pasak sodo šeimininkų, tai tarsi svajonės išsipildymas. „Prieš dešimtmetį Vilniuje koncertavo Japonijos būgnininkų grupė „Yamato". Buvau pakerėtas. Užsidegiau idėja kada nors pas mus ant Muzikanto kalno surengti panašaus lygio pasirodymą. Visa tai atrodė neįmanoma. Kad kažkur, į Lietuvos kaimą, kuriame net pavadinimo lentelės nėra, rinksis žmonės, gros būgnininkai iš Osakos, senovinius ritualinius šokius atliks vieno seniausių Japonijos vienuolynų pasiuntiniai!“ – emocingai kalbėjo Š. Kasmauskas.
Japoniškų būgnų grupę „Dadadadan Tenko“ 1987 m. įkūrė japonų šokėjas Isaya Mondori. Po beveik 20 metų trukusių japoniško šokio studijų jis pabandė išsilaisvinti nuo konservatyvių tradicinių scenos menų ir ėmė ieškoti individualaus stiliaus. I.Mondori sujungė galingą būgnų „taik“ skambesį su šokio elementais ir subūrė „Dadadadan Tenko“ grupę.
„Taiko“ – tai tradicinė japoniška perkusijos forma naudojant didelius būgnus. Sukurti maždaug prieš tūkstantį metų, šie būgnai buvo naudojami šaukiantius dievų ir dvasių prielankumo. Vėliau ši būgnų grupė skambėdavo tradicinių „Noh“ ir „Kabuki“ teatrų spektakliuose. Ilgainiui „taiko“ tapo muzikine meno forma, jungiančia muzikinį ansamblį ir griežtai suderintus judesius. Tokį „taiko“ žinome ir šiandien. Išskirtinis jo bruožas – dinamiškas grojimo stilius.
„Dadadadan Tenko“ yra modernaus meno kolektyvas, savo pasirodymuose derinantis tradicinę Japonijos kultūrą su šiuolaikine. „Mes ne tik grojame, bet į savo programas įpiname ir įvairių pramoginių bei dramos elementų“, – pasakojo ansamblio meno vadovas I. Mondori.
Nuo pirmojo pasirodymo grupė žavi ir stebina publiką visame pasaulyje. Jos nariai meistriškai groja japoniškais būgnais ir kitais tradiciniais japoniškais instrumentais (trijų stygų liutnia „shamisen“, bambukine išilgine fleita „shinobue“ ir kt.).
Jauni, ekspresyvūs ir energingi „Dadadadan Tenko“ atlikėjai kviečia leistis į muzikinę kelionę, kurios pagrindiniai herojai – ritmas ir judesys, perteikiantys įvairias būsenas, nuotaikas, net ritualus.
Koncertinėje programoje išvysime būgnų, fleitų ir ritualinių varpelių garsų lydimą apsivalymo šokį „Gausos ragas“, kuriuo išvaikomos piktosios dvasios ir kviečiama laimė, stebėsime japoniškų būgnų ir vakarietiškos perkusijos roko ritmų susiliejimą numeryje „Neo-rock“.
Teatrališkais judesiais, skirtingų grojimo stilių provokacijomis ir „mūšiais“, aštuoni grupės perkusininkai pasakos apie džiaugsmą, pyktį ir liūdesį, drąsą ir aistrą pasitinkant ateitį. Šį energetinį užtaisą papuoš Fu Jitsukawa atliekami išskirtinio grožio šokiai.
„Tenko siekia pralinksminti žmones ir pakylėti juos emociškai. Norime perduoti bent dalį savo energijos ir nuotaikos. Tikimės, kad klausytojai bus sužavėti mūsų koncerto ir įkvėpti kitą dieną pradėti puikia nuotaika“, – sakė I.Mondori.
Nuo arbatos iki sakralinių šokių
Festivalio metu nuo 13 val. lankytojų lauks išskirtiniai renginiai – arbatos gėrimo ceremonija, galimybė nusifotografuoti su tradiciniu, šiandien jau tik švenčių metu dėvimu vyrų ir moterų rūbu kimono, kovos menų aikido ir kendo demonstravimas, „shindokai-kan“ karate ir beginklės technikos „jujitsu“ pristatymas.
Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos klubas „Hashi” kvies į popieriaus karpinių „kamikiri“, talismanų „o-mamori“, lankstinių iš popieriaus origami, japoniškų skirtukų, berniukų šventės dekoratyvinių karpių „koi nobori“ ir vasaros festivalio Tanabata dekoracijų gamybos dirbtuves, taip pat kaligrafijos, japoniškų žaidimų pamokas.
Šiemet festivalyje arbatos ceremoniją ves „Ura-senke“ mokyklos meistrė Michiko Shigeeda. Tradicinės japonų kultūros ji mokėsi šeimoje, vėliau studijavo pas iškilius meistrus. Senosios „Ura-senke“ arbatos mokyklos 16-osios kartos mokytojas Sen Soushitsu jai suteikė arbatos ceremonijos meistrės vardą „Soubi“.
Gyvendama užsienyje kartu su vyru, dabartiniu Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Toyoei Shigeeda, meistrė Soubi siekia skleisti japonų kultūrą, rengia arbatos ceremonijas ir kitus tradicinės kultūros pristatymus.
Arbatos gėrimo ceremonijos esmė – vidinis dalyvaujančiųjų ryšys, susikaupimas, apmąstymai, pokalbis su pačiu savimi, su menu, laikantis keturių pagrindinių arbatos gėrimo ceremonijos principų – harmonijos, pagarbos, švaros ir tylos.
Kamakuroje įsikūrusios Tsurugaoka Hachimangu šintoistų šventyklos šventikai pakvies stebėti sakralinius šokius „mikagura“, lydimus imperatoriškųjų rūmų muzikos.
Šintoizmas – seniausia Japonijos animistinė religija. Jos šalininkai garbina gamtą, gamtos reiškinius ir juos įkūnijančias dievybes „kami“. Šintoistų mituose kalbama apie gamtos jėgą, suteikiančią gyvybę žemei ir įtakojančią žmonių gyvenimą. Japonai išreiškia savo dėkingumą „kami“ jas linksmindami tradiciniais ritualiniais šokiais, muzika ir dalyvaudami įvairiuose festivaliuose, rengiamuose kiekvienoje Japonijos šventykloje.
Šventyklos tradicijos gyvos
Kamakuros miestas yra viena istorinių Japonijos sostinių, XII a. tapusi politiniu šalies centru, kai įtakingo samurajų klano atstovas Minamoto Yoritomo ten įkūrė pirmąją karinę vyriausybę – Kamakuros šiogūnatą.
1180 m. Minamoto Yoritomo pastatė Tsurugaoka Hachimangu šintoistų šventyklą, skirtą dievui Hachiman – Minamoto klano ir viso samurajų luomo globėjui. Iškilmėse, skirtose naujos šventyklos statybų pabaigai imperatoriaus rūmų muzikantai atliko „mikagura“ šokius, ir jų tradicija tęsiasi iki šių dienų.
Tsurugaoka Hachimagu neprarado savo reikšmės, ji tebelaikoma viena iš šalį saugančių šventyklų. Šventykloje nuolatos vyksta įvairios šventės ir scenos menų pasirodymai. Per metus ten apsilanko apie 18 milijonų lankytojų.
8-tas japoniškas festivalis vyks po atviru dangumi, žiūrovams sėdint ant žolės, tad lankytojams rekomenduojama prigriebti iškylautojų rinkinį, pledų, bet svarbiausia – šaunią draugiją ir gerą nuotaiką.
Siekiant išvengti automobilių spūsčių, kviečiama atvykti valandą prieš renginio pradžią. Laikas laukiant neprailgs - bus galima pasivaikščioti ir pasigėrėti žydinčiu sodu. Gurmanų džiaugsmui festivalio metu veiks japoniška virtuvė.
Bilietus galima įsigyti visose „Tiketos“ kasose ir renginio dieną Japoniškame sode.
