Į Kintų muzikos festivalį įsilies senoji muzika ir kompozitorių dirbtuvės

Nuo 2012 m. rengiamas Kintų muzikos festivalis (KMF) per gana trumpą laikotarpį tapo miestelio gyvenimui reikšmingu įvykiu, galbūt netgi reiškiniu, kuriančiu bendruomenei pridėtinę vertę – leidžiančiu iš arti pažinti kultūros įvykius ir procesus, plėsti kultūrinį akiratį. 

 Kompozitorius ir dirigentas V.Baltakas.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Kompozitorius ir dirigentas V.Baltakas.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Naujosios muzikos ansamblia „Synaesthesis“.<br> Rengėjų nuotr.
 Naujosios muzikos ansamblia „Synaesthesis“.<br> Rengėjų nuotr.
  „Canto Fiorito“ meno vadovas R.Calveyra. <br> Rengėjų nuotr.
  „Canto Fiorito“ meno vadovas R.Calveyra. <br> Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Paulina Nalivaikaitė

Jul 13, 2017, 3:06 PM, atnaujinta Jul 13, 2017, 6:43 PM

Ne mažiau svarbu ir tai, kad pasirengimas festivaliui ir jo renginiai sutelkia daug  kintiškių,  stiprina bendruomeniškumą. Pripažįstant aukštą Kintų festivalio meninį lygį ir poveikį regioniniu bei nacionaliniu mastu,  šiemet jam pratęsta narystė „Europe for Festivals – Festivals for Europe“ (EFFE) organizacijoje.

Šiemet kultūros programa Kintuose plečiasi: šią vasarą čia susipins festivalis, kompozitorių dirbtuvės ir Reformacijos 500-osioms metinėms skirti renginiai, susiesiantys Kintų  praeitį, dabartį ir ateitį.

Istorijos atmintį įprasmins Reformacijos sukakčiai skirti du senosios muzikos koncertai. Kintų miestelis gali didžiuotis viena iš seniausių šio krašto bažnyčių, kurioje telkiasi Vakarų Lietuvoje paplitusio protestantiškojo tikėjimo (evangelikų liuteronų) bendruomenė. Didžioji Kintų bažnyčia pastatyta dar 1705 metais.

Koncertais Šilutės krašte KMF organizatoriai – direktorė Audra Juodeškienė,  ir meno vadovas Gediminas Gelgotas simboliškai atsidėkos Šilutės kraštui ir Kintų tikinčiųjų bendruomenei, geranoriškai leidžiančiai naudoti bažnyčią kaip festivalio koncertinę erdvę. 

Senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ (meno vadovas Rodrigo Calveyra) teatralizuotoje programoje „Langas į sielą: žvilgsnis XVI amžiaus muzikoje ir poezijoje“ įprasmins Reformacijos amžiaus – Renesanso epochos – muzikos ir poezijos jungtis.  XVI a. italų ir ispanų polifoninės muzikos meistrų kūriniai perteiks jaudinamą meilės istoriją, mylinčiųjų ir mylimųjų, verkiančių ir žudančių akių įvaizdžius.

Šilutėje vyksiantis koncertas klausytojams bus reta proga susipažinti su šios epochos muzika ir jos  svarbiausiu instrumentu – liutnia, lydėdavusia dainininkų balsus  ir savarankiškai perteikusia Renesanso daugiabalsės muzikos rafinuotumą. 

Programą atliks trys „Canto Fiorito” atlikėjai: dainininkė Renata Dubinskaitė (mecosopranas), vienas ryškiausių Europos rensansinės liutnios virtuozų ispanas Arielis Abramovichius bei ansamblio „Canto Fiorito” meno vadovas, garsus išilginės fleitos bei korneto atlikėjas brazilų kilmės Rodrigo Calveyra. Programos režisierė – Karina Novikova, kurianti operos pastatymus įvairiose Europos šalyse. 

Dar vienas Reformacijos paminėjimui skirtas renginys suteiks progą išgirsti Johanno Sebastiano Bacho – kompozitoriaus, ištikimai tarnavusio liuteronų bažnyčiai – muziką. Kintų bažnyčioje vyksiantis koncertas „Dievo šokis: Bacho muzika solo instrumentams“ atskleis naują baroko milžino siuitų violončelei skambesį – R. Calveyra jas atliks išilginėmis fleitomis. 

J.S.Bacho siuitas violončelei sudaro senoviniai šokiai (išskyrus įžangą) – visuomet skamba alemanda, kurantė, sarabanda, žiga, o tarp pastarųjų įterpiami menuetai, bure ar gavotai. Šedevrais laikomos siuitos atskleidžia daugiabalsės muzikos efektą. Anglų muzikologas ir kompozitorius Wilfridas Mellersas jas taikliai pavadino „monofonine muzika, kurioje žmogus sukūrė Dievo šokį”.

Ateities gaires Kintuose žymi pirmą kartą čia vyksiančios tarptautinės jaunųjų kompozitorių dirbtuvės, vadovaujamos Mastrichto (Olandija) konservatorijos ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) docento Vykinto Baltako. Kompozitoriai iš Didžiosios Britanijos, Olandijos, Graikijos, Irano ir Lietuvos savaitę (liepos 17-23 d.) gyvai eksperimentuos su atlikėjais – LMTA Šiuolaikinės muzikos studijų programos magistrantais ir ambicinguoju naujosios muzikos ansambliu „Synaesthesis“ iš Vilniaus. 


Kūrybinių dirbtuvių tema bus muzikos ir vaizdo santykis. Kursų metu numatomi trys koncertai. Liepos 19 d. LMTA šiuolaikinės muzikos programos studentų Dominyko Besakirsko (perkusija) ir Dominyko Norkūno (gitara) rengiamoje programoje skambės Helmuto Lachenmanno, Therry de Mey, Steve‘o Reicho ir Jenso Peterio Ostendorfo kompozicijos bei autorinės improvizacijos. Liepos 22 d. Kintų didžiojoje bažnyčioje minėti atlikėjai kartu su ansambliu „Synaesthesis“ atliks Karlheinzo Stockhauseno ir dirbtuvių dalyvių kūrinius. 

Kursus vainikuos koncertas liepos 23-ąją  Rusnės saloje įsikūrusioje seniausioje liuteronų bažnyčioje: „Synaesthesis“ atliks rezidencijos studentų, V.Baltako bei kitų autorių (Simono Steeno-Anderseno, Gérard'o Grisey, Louiso Andriesseno ir kitų) kompozicijas.

Šios kūrybinės dirbtuvės – žingsnis į tolesnių planų realizavimą. Ateityje organizatoriai norėtų Kintuose įrengti nuolat veikiančią menininkų rezidenciją, kuri būtų tarsi antrieji namai įkvėpimo nuostabios gamtos apsuptyje ieškantiems kūrėjams.

Su visais šiais senosios ir naujosios muzikos renginiais persipins Kintų muzikos festivalis, šiemet vyksiantis liepos 21-rugpjūčio 4 dienomis. Jo ašimi taps vokiečių kompozitoriaus, vieno iš europietiškojo minimalizmo pradininkų Peterio Michaelio Hamelio, šiemet švenčiančio 70-metį, koncertas. 

Festivalyje tradiciškai skambės Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) rengiamas Naktinis koncertas, NIKO solistų pasirodymai, o šventę vainikuos specialiai suburto Kintų muzikos festivalio simfoninio orkestro (dirigentai G.Gelgotas ir Martynas Stakionis) bei solistų - smuikininkų Davido Nebelo (Šveicarija) ir Augustos Jusionytės (Lietuva) - koncertas. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.