D.Meškauskas šiemet pelnė ne vieną apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“, klaipėdiečių „Padėkos kaukę“, pretendavo tapti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu. Ne tik Klaipėdoje, bet ir sostinėje Oskaro Koršunovo teatre vaidinantis aktorius teigė, kad šis apdovanojimas jį skatins dar daugiau jėgų skirti uostamiesčio kultūrai.
Tadžikistane gimęs I.Baroti į tuometinį Dailės institutą atvyko studijuoti tapybos, sukūrė šeimą ir liko Lietuvoje. Pirmosios Kaipėdoje privačios meno galerijos kūrėjo darbai puošia miesto aplinką. Jam kultūros magistro žiedas įteiktas už Klaipėdos garsinimą ne tik šalyje, bet ir užsienyje.
Klaipėdietis kompozitorius R.Šileika per savo muzikinę karjerą sukūrė per 140 įvairaus žanro kūrinių, kurie skamba ne tik Lietuvos, bet ir užsienio scenose.
„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad matydamas jus garbingoje Klaipėdos kultūros magistrų ložėje. Linkiu įkvėpimo, kūrybos entuziazmo, nesustokite. Nors jau daug nuveikėte, pirmiausia patys patikėkite, kad didysis vaidmuo dar nesuvaidintas, didžioji gyvenimo simfonija dar nesugrota, didysis autorinis darbas dar ateityje“, - sakė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Aukso žiedai su deimantais sukurti pagal klaipėdiečio archeologo Vlado Žulkaus komandos Melemburgo pilies teritorijoje kažkada atrastą renesanso laikų papuošalą. Kryžiuočių magistro žiedu pavadintas juvelyrikos dirbinys dabar eksponuojamas Klaipėdos pilies muziejuje.
Pernai kultūros magistro žiedu pasipuošęs rašytojas eseistas Rolandas Rastauskas apdovanotiesiems ir publikai įkvėptai perskaitė klaipėdiečio poeto ir dramaturgo Gintaro Grajausko, taip pat pelniusio šį garbingą titulą, odę senajam žiedui.
Šventinėje ceremonijoje dalyvavo ir daugiau miesto kultūros magistrų žiedais apdovanotų klaipėdiečių.
Klaipėdoje kultūros magistrai už išskirtinius nuopelnus miestui renkami nuo 2003 metų. Garbingi titulai jau suteikti 30 dailininkų, muzikų, literatų, istorikų, mokslininkų, pedagogų, bibliotekininkų.
