Šiuo metu režisieriui skirtas namų areštas, apribotos jo galimybės bendrauti – jis yra savo bute Maskvoje. Dėl to K.Serebrenikovas negalės kitą savaitę atvykti į Vilnių, kur bus rodomas jo režisuotas Rygos nacionalinio teatro spektaklis pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Artimas miestas“.
„Turime jau kelias dešimtis parašų, akcija tęsiama. Kitą savaitę turime sesiją Strasbūre ir baigsime jų rinkimą – vyks akcija, kur nusifotografuosime su Kirilo fotografijomis, jas pridėsime ir visa tai, surinktus parašus ir laišką, išsiųsime į Maskvą. Mes reikalaujame nutraukti, mūsų manymu, sufabrikuotą bylą prieš nepriklausomą menininką, kuris turi teisę pasakyti kai ką ir kiečiau, tiesiau. Manome, kad tai ne tik nedaro garbės, tai parodo tikrą ir nepalankų Rusijos veidą visuomenėje“, – žurnalistams sakė P.Auštrevičius.
Laiške, kuris adresuotas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, premjerui Dmitrijui Medvedevui bei kultūros ministrui Vladimirui Medinskiui, apgailestaujama, kad, nepaisant bendradarbiavimo tyrime, teismas K.Serebrenikovui skyrė namų areštą iki spalio 19-osios. Šiuo metu jam leidžiama matytis tik su artimiausiais žmonėmis. Be to, menininkas privalo dėvėti apykoję, neleidžiama naudotis internetu. Atsižvelgiant į kaltinimus, jam gresia dešimt metų kalėjimo.
„Mes visi sutariame dėl bendro požiūrio, kad kaltinimai K.Serebrenikovui ir teismas prieš jį yra politiškai motyvuotas veiksmas, juo siekiama užtildyti menininką, kurio požiūris ir kūryba atvirai kritikavo didžiąją dalį to, kas šiuo metu vyksta Rusijoje“, – teigiama laiške.
„Šiuo laišku mes dar kartą raginame Rusijos Federacijos vyriausybę kuo skubiau paleisti K.Serebrenikovą ir atšaukti jam pateiktus kaltinimus“, – rašoma kreipimesi.
47-erių K.Serebrenikovas dirba Rusijos sostinės Gogolio centro teatro meno vadovu, o jo pastatymai rodomi ir legendiniame Maskvos Didžiajame teatre. Rusijos tyrimų komitetas kaltina režisierių per trejus metus iš valstybės biudžeto pasisavinus mažiausiai 68 mln. rublių (977 tūkst. eurų). Naujienų portalas „Meduza“ teigia, kad režisieriui iškelta byla yra „neįtikinama“, nes joje teigiama, kad spektaklis, sulaukęs puikių Rusijos ir užsienio
publikos įvertinimų, niekada nebuvo pastatytas.
Režisieriaus bičiulis dramaturgas M.Ivaškevičius sakė, kad dėl kaltinimų K.Serebrenikovui kilo nemaža sumaištis Rusijos kultūros pasaulyje, daugybė šalies menininkų išreiškė jo palaikymą.
„Kirilas yra Rusijos teatro flagmanas, šiandien turbūt ryškiausias režisierius, pas kurį eina jaunimas. Visas tas kriminalas aplink jį, mano akimis, yra tikrai politinė byla, nors ji bandoma parodyti kaip ekonominė. Žmogų viso pasaulio akyse bandoma padaryti vagimi. Pats Kirilas teisme pasakė: jei aš tikrai norėčiau vogti, aš neičiau į teatrą, o į naftos verslą. Tad tai nėra tokio talentingo režisieriaus ambicija vogti kažkokias kapeikas“, – teigė M.Ivaškevičius.
„Rusijoje svarstoma, ar negali pakenkti jam bandymas padėti, kad visi tie tardytojai bus dar labiau užsispyrę. Aš manau, kad labiausiai jam gali pakenkti užmarštis“, – pridūrė dramaturgas.
Pasak jo, K.Serebrenikovas šiuo metu uždarytas 40 kvadratinių metrų bute Maskvoje, gali bendrauti tik su savo advokatu ir senyvo amžiaus tėvais, tiesa, gynėjai išsireikalavo, jog jam kartą per dieną būtų leista išeiti pasivaikščioti.
„Kirilas labai norėjo atvykti į Vilnių, jis Lietuvoje nėra buvęs. Rugpjūtį, prieš pat jo suėmimą, su juo kalbėjau, jis sakė: iš manęs atėmė užsienio pasą, nieko nežinau, bet jei bus galimybė, būtinai atvažiuosiu. Deja, neatvažiuos“, – tvirtino M.Ivaškevičius.
Jo nuomone, teisėsaugos dėmesio Gogolio centras sulaukė dėl savo šiuolaikiškų pastatymų, kurie buria laisvesnių pažiūrų Rusijos jaunimą. Pavyzdžiui, režisierius sulaikytas ir pirmąkart apklaustas netrukus po kovo 26-osios prieš korupciją nukreiptų mitingų.
„Byla turbūt nukreipta ne tik prieš jį, bet prieš visą menininkų bendruomenę. Tai, ko gero, viena paskutinių bendruomenių Rusijoje, kuri dar kažkiek bruzda ir bando transliuoti bent minimalią laisvę. Juos bandoma užčiaupti, – sakė M.Ivaškevičius. – Čia matome Rusijoje valdžią įgavusių jėgosstruktūrų darbą, tam tikra prasme tai yra jų kova su liberalia meno visuomene.“
Šiuo metu net keletą K.Serebrenikovo nebaigtų pastatymų tęsia jo bičiuliai, premjeros vyksta: rugsėjo viduryje Gogolio centre parodyta Aleksandro Puškino „Mažoji tragedija“, pastatyta pagal režisieriaus užrašus, Štutgarte tęsiamas operos pastatymas pagal jo sumanymus. Gruodį Maskvos Didžiajame teatre laukia ir K.Serebrenikovo režisuoto baleto apie žymų šokėją Rudolfą Nurejevą, pabėgusį į Vakarus, premjera. Spektaklis turėjo įvykti
liepą, bet tuomet dėl neaiškių aplinkybių buvo atšauktas. Tai sukėlė audringų reakcijų.
