Tarp pravirų kultūros durų - atšiaurūs skersvėjai

Klaipėdoje leidžiamas toks kultūros žurnalas „Durys“. Tad pakalbėkime apie duris, nes, regis, būtent jų, durų, vaizdinys geriausiai apibūdina 2017-ųjų Lietuvos kultūros gyvenimą.

 Lrytas.lt koliažas
 Lrytas.lt koliažas
 Ženklelis „Praverk savo duris ir nepriekabiauk“ atitenka kino režisieriui Š.Bartui.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Ženklelis „Praverk savo duris ir nepriekabiauk“ atitenka kino režisieriui Š.Bartui.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Ženklelis už viso gyvenimo nuopelnus „Praverk savo duris ir įsileisk“ skiriamas Lukiškių aikštei, kuriai kol kas pavyko atsilaikyti prieš visus paminklus, išskyrus Lenino.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Ženklelis už viso gyvenimo nuopelnus „Praverk savo duris ir įsileisk“ skiriamas Lukiškių aikštei, kuriai kol kas pavyko atsilaikyti prieš visus paminklus, išskyrus Lenino.<br> V.Ščiavinsko nuotr.
 Įtakingiausiai šalies kultūros moteriai L.Ruokytei-Jonsson atitenka ženklelis „Praverk savo duris ir neatsikalbinėk“.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
 Įtakingiausiai šalies kultūros moteriai L.Ruokytei-Jonsson atitenka ženklelis „Praverk savo duris ir neatsikalbinėk“.<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2018-01-05 07:15, atnaujinta 2018-01-05 07:19

Kokių būna durų? Dėl formų, spalvų ir medžiagų geriau patylėkime, nes mene galutinai įsitvirtino lakusis posakis „dėl skonio nesiginčijama“ – kai kam estetiškas net į Kauną iššuoliavęs Vytis.

Dėl jo, minėtojo skonio, jau nesiginčijama tiek, kad Lietuvoje tuoj neliks kūrėjo, nepelniusio Kultūros ministerijos ženklelio „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Jei patyrinėtume durų funkcionalumą, atrastume tris svarbiausias savybes – jos būna atviros, praviros ir uždaros. Labai nesuklystume metaforiškai pasakę, kad nepriklausomoje Lietuvoje kultūros durys visada buvo šiek tiek praviros. Ne atviros, bet ir jokiu būdu ne uždaros.

Tiesa, kai valdžią ėmė valstiečiai, jie įsivaizdavo, kad kultūros durys yra užrakintos devyniais užraktais, ir žadėjo jas plačiai atlapoti.

Valstiečiai suklydo abu kartus ir liko prie pravirų durų. Tad šia svarbia proga įteikime 2017-ųjų kultūros ir meno veikėjams ženklelius „Praverk savo duris ir...“

Ženklelis „Praverk savo duris ir nepriekabiauk“ atitenka kino režisieriui Š.Bartui, kuris taip ir liko uždaras, nors kelių moteriškosios lyties aktorių buvo per feisbuką paragintas atsiverti net apie intymų gyvenimą. Jau nekeista, kad šį faktą žino daugiau lietuvių nei tai, kad Š.Barto filmą „Šerkšnas“ Lietuva nesėkmingai delegavo „Oskarams“.

Simboliška, kad priekabiautojų demaskavimo pasaulinis judėjimas #metoo pasiekė Lietuvą 2017 metais. Pernai išties jautėme moterų įtakos kultūrai pripažinimo didėjimą – Nacionalinė kultūros ir meno premija buvo skirta trims vyrams ir keturioms moterims.

Įtakingiausiai šalies kultūros moteriai L.Ruokytei-Jonsson atitenka ženklelis „Praverk savo duris ir neatsikalbinėk“.

Už ką? Už garsųjį interviu tarpduryje, kai už pravirų durų pasislėpusi kultūros ministrė žurnalistei aiškino turinti svarbesnių reikalų.

Tas bergždžias bendravimas prie pravirų durų – iškalbingas šios ministrės veiklos atspindys. Ji vis dėlto labiau menininkė nei politikė.

Mat jei politiko paklaustume apie ateities planus, jis pilstytų iš tuščio į kiaurą, tuo metu menininkas išsisukinėtų nuo atsakymo porindamas apie prietarus, kurių nesilaikydamas gali supykdyti mūzas.

Turbūt būtent todėl daugelis reikalų, kurie pernai vyko Kultūros ministerijoje, kėlė daugiau klausimų nei atsakymų.

Kaip kitaip vertinti šioje įstaigoje pradėtą chaotišką reorganizaciją, kai visi darbuotojai gavo atleidimo lapelius, bet buvo paraginti toliau dirbti.

Natūralu, kad tokio darbo tarpduryje sąlygų vieni neištvėrė, o tie, kurie ištvėrė, greičiausiai iki šiol ne dirba, o kažką dirbalioja.

Simboliška, kad šia, kaip pasirodė, įstatymams prieštaraujančia pertvarka rūpinasi viceministras G.Andriulionis.

Būtent šis vėžiu sergančios ir mažametį sūnų auginančios moters būstą varžytynėse įsigijęs politikas kaip įmanydamas stengėsi, kad toji moteris atlaisvintų būstą, nors teismas jai ir leido jame likti, kol vaikas sulauks pilnametystės.

Tad už nuožmią kovą su įstatymais viceministrui G.Andriulioniui tikrai priklauso ženklelis „Praverk savo duris ir neužsimerk“.

Tuo metu kitą ženklelį „Praverk savo duris ir nebeužverk“ be konkurencijos pelno atsistatydinęs L.Ruokytės-Jonsson patarėjas L.Kontrimas.

Būtent jis per garsųjį slaptą R.Karbauskio ir G.Kildišienės pasimatymą vienoje viešųjų ryšių bendrovėje bandė trukdyti žurnalistams sužinoti, ar agentūros patalpose yra minėti asmenys.

Vėliau L.Kontrimas žiniasklaidos atstovus pakvietė į kabinetą ir užrėmęs duris bandė jų neišleisti. Po šios tragikomedijos patarėjas buvo priverstas palikti pareigas.

Durys prieš nosį pernai ne sykį buvo užtrenktos ir Gedimino pilies lankytojams. Priežastis – kalną niokojančios pavojingos nuošliaužos, dėl kurių Vyriausybė praėjusiais metais paskelbė ekstremalią padėtį.

Paradoksalu, kad kalno tvarkymo procesą globojantis kultūros viceministras R.Augustinavičius dar 2012 metais pats dalyvavo posėdyje, kuriame buvo nuspręsta nuplikinti kalną – iškirsti visus ant jo augančius medžius. Būtent už šiuos nuopelnus R.Augustinavičiui atitenka ženklelis „Praverk savo duris ir vėl praverk“.

Ženklelis už viso gyvenimo nuopelnus „Praverk savo duris ir įsileisk“ skiriamas Lukiškių aikštei, kuriai kol kas pavyko atsilaikyti prieš visus paminklus, išskyrus Lenino.

Akivaizdu, kad aikštė nenori nei Laisvės kario, nei Bunkerio. Dar akivaizdžiau, kad tiek Vyčio stūmėjai, tiek Šiuolaikinio meno centro pasikėlėliai iki šiol taip ir nepagimdė idėjos, kuri nustebintų visus. Net pačią Lukiškių aikštę, kuri ištartų „vau“ ir įsileistų ją, tą idėją, į savo plačiai atvertą širdį.

Tada Lietuvos kultūroje gajų pravirų durų sindromą galbūt pagaliau pakeistų atvirų durų dienos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.