XIX a. viduryje Dedalo ir Ikaro mitas virto tikrove, kai buvo moksliškai pagrįsta skrydžių sunkesniu už orą aparatu teorinė galimybė – atrastos skraidymo aparatą veikiančios aerodinaminės jėgos. Galiausiai 1903 m. amerikiečiai broliai Wilburas ir Orville'is Wrightai pademonstravo pirmąjį valdomą lėktuvo skrydį.
Lietuviai taip pat turi savo aviacijos priešaušrio konstruktorių, teoretiką ir bandytoją. Dar apie 50 metų iki brolių Wrightų skrydžio orlaivius konstravo bajoras Aleksandras Griškevičius (1809 – 1863 m.). Visuomenės, šeimos ir valdžios nepritarimas bei nesėkmingi bandymai neužgesino A.Griškevičiaus tikėjimo žmogaus laisva mintimi, valia, talentu ir gebėjimu rasti būdą pakilti į dangų. Pakilti iš purvo, pakilti aukštyn virš vargo, valdiniko darbo rutinos, nuobodžios kasdienybės – tokie buvo esminiai A.Griškevičiaus siekiai.
„A.Griškevičius – per anksti gimęs ir savo epochą peraugęs keistuolis“, – sakė teatro „Lino lėlės“ režisierius ir aktorius Linas Zubė. Būtent A.Griškevičiaus gyvenimas ir patraukli asmenybė bei kūryba įkvėpė teatrą „Lino lėlės“ pasakoti užsispyrusio svajotojo, nepaliaujamai tikinčio tikslo realumu, istoriją ir kurti lėlių-objektų teatro spektaklį „Trečiojo brolio garlėkis, arba Aleksandro orlaiviai“.
„Trečiu broliu A.Griškevičių vadinu ne todėl, kad šeimoje gimė trečias, o todėl, kad tokie keistuoliai kaip šis – yra nestandartiniai žmonės, kiti dažnai tokius vadina kvailais, jie niekinami ir puolami iš visų pusių. Tačiau pasakose tik tokie veikėjai galiausiai laimi princeses.
Kūrybiškoji žmogaus pusė verčia elgtis kitaip nei visuomenėje įprasta, nemėgdžioti egzistuojančio gyvenimo modelio, ji veda prie konfliktų su aplinka. Kūrybiškoji mūsų pusė ir yra ta trečiojo brolio dalis mumyse, kurią neretai esame linkę kvailinti, neleidžiame jai reikštis ir taip slopiname savo talentus“, – pasakojo teatro režisierius L.Zubė.
Žymiausia A.Griškevičiaus konstrukcija – tai lėktuvo, plasnoklio ir oro baliono hibridas „Žemaičių garlėkis“. Pasakojama, kad garlėkio (labiau tikėtina, kad kitokios skraidymų priemonės) skrydį, tikėdamasis pripažinimo, šlovės ir finansinės paramos veiklai plėtoti, A.Griškevičius demonstravo okupavusios Lietuvą Rusijos imperijos gubernatoriui.
Bandomojo skrydžio išsigandę gubernatoriaus arkliai pasibaidė ir ėmė nešti karietą. Išsigando ir pats gubernatorius. Didžiai įsižeidęs dėl „sumenkintos didybės“ jis grasino bausti konstruktorių tremtimi. Tikėtina, kad panikos apimtas rėkė per karietos langą: „V Sibir ego! V Sibir!“ („Į Sibirą jį! Į Sibirą!“), o arkliams nurimus galbūt apibendrino:„Roždionyj polzat, letat ne budet“ („Gimęs šliaužioti – neskraidys“).
Taip pat pasakojama, kad konstruktorių nuo tremties išgelbėjo jo žmona. Ji sudegino vyro orlaivį, o nelaimėlis A.Griškevičius niekaip negalėjo kūrinio gelbėti, nes, per bandymus lūžus kojai, gulėjo paslikas. Konstruktorius vis dėlto neprarado vilties, toliau nerimo ir, tikėdamasis supratimo bei paramos, parašė knygą „Žemaičio garlėkis“. Ją pradėjo žodžiais:
Vis bėga amžiai, lekia laikas,
O Dievas amžinybėn kviečia mus,
Bet kol žmogus yra dar sveikas
Ir dar nenukeliavo į kapus,
Tegul virš debesų iškyla,
Praskrieja prarajas strėle,
Virš žemiškų ašių išnyra,
Ties dangiška pusiaunakčio žara,
Tą nuostabiąją vietą tepasiekia,
Ten, kur meilingoji Dievybė šviečia.
Spektaklio „Trečiojo brolio garlėkis, arba Aleksandro orlaiviai“ scenarijaus autorius, režisierius ir dailininkas – L.Zubė, kompozitorius Algirdas Zigmantas, projekcijų autorė – Angelina Furmaniuk-Savickienė. Spektaklio premjera numatoma 2018-ųjų birželį.
