Į sostinės gatves šią savaitę iškeliavo garsaus vokiečių videomenininko Juliano Rosefeldto filme „Manifestas“ skambantys provokatyvūs pareiškimai, replikuojantys į šiandieninę valdžią, visuomenę, aktualijas. Nuo kovo 2 dienos filmas pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose.
Vienas iš pareiškimų – dadaizmo judėjimo manifesto frazė „Pati priimtiniausia sistema iš esmės yra jos nebuvimas“ – atsirado prie LR Seimo ir tapo ironišku šiandieninės valdžios sprendimų komentaru. Į griūvantį Gedimino kalną buvo nukreipta kapitalizmo kritikų Karlo Marxo ir Friedricho Engelso frazė „Mes sunaikinsime praeities kultą, liguistą žavėjimąsi senienomis“. O į Lukiškių aikštę smigo J.Mačiūno paleista strėlė – „Išvalykime pasaulį nuo negyvo meno!“.
Visos frazės paimtos iš kino kritikus sužavėjusio filmo „Manifestas“, kuriame pateikiami garsiausių XX a. menininkų, filosofų, architektų, režisierių socialiniai ir politiniai pareiškimai – nuo dadaizmo iki Larso von Triero kinematografinio judėjimo „Dogma 95“ ar vizionieriškų režisierių Jeano Luco Godard’o, Jimo Jarmuscho minčių.
Iš pradžioje J.Rosefeldtas sužavėjo pasaulį, kai iš nufilmuotų manifestų ištraukų sukūrė meninę videoinstaliaciją, kuri buvo eksponuota garsiausiuose muziejuose, galerijose ir meno centruose. Vėliau visus manifestus vokiečių menininkas, pasitelkdamas montažą, sujungė į vientisą kūrinį – filmą.
Kelias dešimtis skirtingo laikotarpio manifestų genialiai sujungia dviejų „Oskarų“ laureatė aktorė Cate Blanchett. Ji ne tik manifestus įskaito, bet ir suvaidina 13 skirtingų personažų, tarp jų – mokyklos mokytoją, žinių vedėją, gamyklos darbuotoją, benamį.
„Manifestai filme – tai ne tik skaitiniai, bet ir įtikinami vaidmenys. C.Blanchett yra chameleonas. Ji daugiau nei aktorė, ji – tikra žvaigždė. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl „Manifestas“ sulaukė sėkmės kaip filmas“, – rašė „New York Times“ kino kritikai.
Kai C.Blanchett sutiko filmuotis, ji net nenutuokė, kiek vaidmenų teks atlikti. „Iš pradžių maniau, kad reikės vaidinti 4 vaidmenis. Julianas manė, kad turėčiau vaidinti 24. Galiausiai priėjome kompromisą, bet mano atmintis labai bloga. Atvažiavusi filmuotis į Berlyną maniau, kad turėsiu vaidinti 9 vaidmenis, o pasirodo – 13“, – viename interviu prisipažino garsi aktorė.
Vienas kertinių filmo klausimų – ar menas turi stiprybės būti revoliucingu? Pasak režisieriaus J.Rosefeldto, filmas ėmė rezonuoti tose vietose, kur buvo rodomas. Pavyzdžiui, Stambule po referendumo, sustiprinusio prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galias, arba Prancūzijoje, kai po rinkimų sukilo nacionalistai.
„Su manifesto idėja galima sutikti arba ne, bet tai tikrai pastangos įsitraukti, tai padrąsinimas veikti“, – pripažino aktorė C.Blanchett.
Nuo kovo 2 d. „Manifestas“ pradedamas rodyti Lietuvos kino teatruose.