Apie šį tris mėnesius – iki pat pirmųjų rugsėjo dienų – truksiantį kultūros įvykį naujienų agentūra ELTA kalbėjo su Pažaislio festivalio direktoriaus pavaduotoja meno reikalams Lina Krėpštaite.
– Nors festivalio programoje varpų muzikos būta ir ankstesniais metais, šiemet ji pirmoji kviečia Pažaislio festivalio gerbėjus lankytis jų pamėgtose koncertų erdvėse, ir tikriausiai tai neatsitiktinis organizatorių pasirinkimas?
– Laisvės varpui šiemet teko graži misija, nes ir metai visai šaliai nėra eiliniai – minime Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Todėl festivalio šauklio – Laisvės varpo – skambėjimas tokia proga kaip įžanga labai dera su šia data dera.
O festivalio pradžios koncertas, šįkart dedikuotas maestro Virgilijaus Noreikos atminimui, vyks įprastoje vietoje – Pažaislio vienuolyno kieme. Sekmadienio vakarą čia pasirodys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius), Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis), taip pat solistai – buvęs V.Noreikos mokinys Edgaras Montvidas bei du pirmojo V.Noreikos dainininkų konkurso laureatai Tetiana Zhuravel (Ukraina) ir Modestas Sedlevičius. Baigiamajame koncerte, diriguojant G.Rinkevičiui, bus atlikta Laimio Vilkončiaus roko opera „Eglė“.
– Ar daug šią vasarą susitikimų su muzika žada savo ištikimiems (ar dar tik tokiais tapsiantiems) vienas seniausių šalyje muzikinių renginių – Pažaislio festivalis?
– Jį pristatydami pranešėme, kad šioje visą vasarą truksiančioje muzikos šventėje skambės net 43 programos, iš jų 15 – nemokamų. Programos bus pristatytos tradicinėse mūsų festivalio erdvėse Kaune bei artimiausiuose rajonuose.
Jos keliaus ir toliau nuo Kauno per koncertų sales bei nuolat atsinaujinančias, svarbų vaidmenį regionų kultūrai įgijusias dvarų menes. Festivalio muzika aidės po Lietuvos bažnyčių skliautais bei klausytojų pamėgtose neįprastose erdvėse, suteikiančiose koncertams nepakartojamą, originalią aurą.
Viliamės, kad giedras dangus ir šiluma lydės Pažaislio muzikos festivalį ištisus tris mėnesius ir visų koncertų klausytojai galės pajusti nuostabiausių muzikos garsų prisotintą gaivios vasaros dvelksmą.
– Kadangi reikšmingiausias šio festivalio akcentas – Lietuvos valstybingumo šimtmetis, kuriam skiriate nemažą dalį koncertų, ar bus ir daugiau išskirtinių renginių?
– Be abejonės, bus. Laikydamasis brandą liudijančių tradicijų, festivalis minės tiek Lietuvai, tiek muzikos pasauliui reikšmingas datas, o itin džiugiu įvykiu taps bendradarbiavimas su augančiomis Kauno miesto ir regionų bendruomenėmis.
Festivalis bei Kauno miesto Aleksoto bendruomenė kvies visus į šventę Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sode, kur tarsi persikelsime gal šimtmečiu atgal. Atitinkamą nuotaiką kurti padės Lietuvos kamerinis orkestras bei solistė Lina Dambrauskaitė.
Vėliau Kauno rajone Kulautuvos kurorto 85-metį retro stiliumi pasitiksime kartu su Artūro Noviko vadovaujama vokaline grupe „Jazz Island“.
Tradiciškai klausytojus kvies Žolinės atlaidai Pažaislyje su Kauno valstybiniu choru. O koncerte Kauno jachtklube vėl skambės Johanno Strausso muzika, atliekama Vilmanto Kaliūno diriguojamo Kauno miesto simfoninio orkestro ir solistų Ramintos Vaicekauskaitės bei Tomo Pavilionio.
– Jau senokai Pažaislio festivalis, iš pradžių muzikavęs tik „klasikos ritmu“, į savo programą įtraukia įvairių žanrų muzikos. Programoje visada atsiranda ir originalus, tik Pažaislio festivalio kuriamas spektaklio (dramos kūrinio) istorine tema pastatymas prie Kauno pilies. Ar šiemet festivalis irgi stebins bei maloniai džiugins žiūrovus Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse didinga drama gūdžią praeitį menančiame fone?
– Būtinai. Centrine festivalio ašimi vėl taps dramos spektaklio inscenizacija vakaro prietemos gaubiamose Kauno pilies prieigose. Tačiau šį kartą drama bus ne lietuvių autoriaus. Birželio 29-ąją festivalis, bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru, kauniečiams bei jų svečiams prie pilies pateiks dar neregėtą kūrinį – muzikinę-dokumentinę dramą „Lietuva – Valstybė“, sukurtą pagal latvių dramaturgo Martinio Zyverto tragediją „Mindaugo valdžia“. Režisierius – Vytautas Rumšas, kompozitorius – Vidmantas Bartulis, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, videoinstaliacijų autorius – Džiugas Katinas. Vaidins Evaldas Jaras, Kęstutis Cicėnas, Saulius Balandis, Toma Vaškevičiūtė, Tadas Gryn bei kiti žinomi Lietuvos aktoriai.
– Vėl grįžkime prie šiemetinės muzikos šventės šauklių – varpų. Ar daug jų skambesio žada Pažaislio festivalis šią vasarą?
– Prieš kelerius metus Pažaislio muzikos festivalyje pirmąkart suskambę kariljono muzikos koncertai tapo tradicine šventės dalimi. Šiemet savo tauriu skambesiu šis sunkiausiu pasaulyje tituluojamas instrumentas vėl džiugins klausytojus. Keletas kariljono muzikos koncertų vyks Karo muziejaus sodelyje ir Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje, kur gros Lietuvos kariljonieriai ir iš Nyderlandų atvykę kariljono virtuozai Gijsbertas Kokas, Auke de Boeras ir Christiaanas Winteris.
Svečiai atskleis ir kitą savo talento dalį: prakalbins įvairių Lietuvos bažnyčių vargonus. Vargonų muzikos gerbėjus taip pat pradžiugins kitos vokiečių vargonavimo mokyklos atstovas – Franzas Wassermannas, išbandysiantis Kauno šv.Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos instrumentą.
– Festivalio afišoje – nemažai ir jaukių susitikimų klausytojams žadančių kamerinės muzikos programų. Gal jas pristatytumėte?
– Kamerinės muzikos mėgėjus klausytis gitaros pakvies Kauno fortepijoninis trio ir iš Kroatijos atvykęs gitaristas Srdjanas Bulatas bei kartu su šiuo virtuozu pasirodysiančios pianistė Rūta Mikelaitytė-Kašubienė bei dainininkė Dovilė Kazonaitė, taip pat su gitaristu Sergejumi Krinicinu programą parengusi solistė Rita Novikaitė.
Kamerinėmis istorijomis dalysis ne pirmą kartą festivalyje viešintis Ipolitovo-Ivanovo fortepijoninis kvartetas iš Rusijos, aukščiausiu meistriškumu žada nustebinti svečiai iš Austrijos „Trio Alba“, o Akmenėlių dvaro klojimo skliautus sudrebins galingi Sostinės vario kvinteto garsai. Į „Kelionę per šimtmečius“ pakvies dainininkė Andrijana Filinaitė, altininkė Rūta Balniūtė ir pianistė Giedrė Špečkauskaitė, „Romantiškais momentais“ džiugins smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė (kartu su iš JAV atvykusiais kolegomis valtornininku Rauliu Rodriguezu bei pianiste Ieva Jokubavičiūte).
Galiu dar pridurti, kad turės ko klausytis festivalyje ir chorinės muzikos mylėtojai. Kauno valstybinis choras juos džiugins ne tik tradiciniuose renginiuose, bet ir per koncertus Kauno valstybinėje filharmonijoje bei Vištyčio kultūros namuose. Choras klausytojams pristatys naująjį Vidmanto Bartulio koncertinį projektą „Taip niekas tavęs nemylės“, apdainuojantį mūsų šalies šimtmečio istoriją.
Klausytojai turės puikią progą dar kartą išgirsti įspūdingąją Carlo Orffo kantatą „Carmina Burana“, kurioje choro balsų, Mykolo ir Motiejaus Bazarų fortepijonų bei gausios mušamųjų instrumentų grupės skambesys susilies su išraiškingomis Ramintos Vaicekauskaitės, Mindaugo Zimkaus ir Andriaus Apšegos arijomis.
Akademinio dainavimo gerbėjus kvies mecosoprano Justinos Gringytės ir Petro Geniušo parengta programa, boso Liudo Mikalausko projektas „Tėvo Stanislovo varpai“, soprano Jūratės Švedaitės-Waller ir pianistės Audronės Kisieliūtės koncertas „Kompozitorės, mylimosios, mūzos“ bei pianistės Paulės Gudinaitės, tenoro Mindaugo Zimkaus ir baritono Giedriaus Prunskaus teminis vakaras „Sonetas meilei“.
Dainininkės Sabinos Martinaitytės jubiliejų jos gerbėjai galės paminėti autoriniame solistės ir jos mokinių koncerte.
– Į ką dar turėtų atkreipti dėmesį klausytojai, rinkdamiesi Pažaislio muzikos festivalio koncertus, kuriuos reikėtų aplankyti?
– Net du koncertai bus skirti Baroko epochos vokalinei muzikai. Į koncertą „Epitalamos. Baroko metamorfozės“ klausytojus vilios nuolatinės festivalio dalyvės: sopranas Aistė Širvinskaitė, smuikininkė Miglė Dikšaitienė ir pianistė Rūta Blaškytė. Pasiklausyti autentiško barokinio skambesio visi galės mecosoprano Noros Petročenko, kontratenoro Algirdo Bagdonavičiaus bei Kauno styginių kvarteto pasirodymo metu.
Du išskirtinius solistus klausytojai išgirs koncerte Jonavos Joninių slėnyje. Čia kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru dainuos sopranas Lina Dambrauskaitė ir visuomet festivalio klausytojų laukiamas bosas-baritonas Kostas Smoriginas.
– Tikriausiai nė viena Pažaislio muzikos vasara neapsiėjo be svečių iš užsienio pasirodymo. Ne išimtis bus ir šiemetinė?
– Žinoma, tokių išimčių nebus, juk festivalis seniai tapo tarptautiniu kultūros įvykiu. Koncertai, žanrų įvairovė bei menininkai atspindi tikrąjį Pažaislio muzikos festivalio veidą – universalų, kokybišką, patenkinantį išrankiausių, tradicinę ar neįprastą muziką mylinčių žmonių skonį.
Fortepijoniniais rečitaliais džiugins viešnia iš Lenkijos Joanna Aawrynowicz ir Petras Geniušas kartu su pianistu Fali Pavri iš Indijos. Universalus muzikantas Bruno Bieri vėl stebins subtiliu hango skambesiu bei obertoniniu giedojimu, drauge su lietuviais atlikėjais pristatydamas originalų Viktoro Gerulaičio projektą „Virility. Keturių žaidimas“.
Pociūnų aerodrome siautės pašėlę saksofonininkai iš Vokietijos – „Blattwerk“ saksofonų kvartetas, o Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje ar Rietavo kultūros centre klausytojai pateks į muzikos iš kino filmų koncertą „Itališka filmų naktis“, kurį dovanos Fausto Beccalossi – akordeonistas iš Italijos bei latvių violončelininkas Ruslanas Vilenskis.
Spalvingą pasaulio tautų muziką pristatys 3 išskirtiniai XXIII Pažaislio muzikos festivalio projektai. Babtyno-Žemaitkiemio dvare susitiks tango ir bosanovos ritmus į vientisą audinį pins vokalistės iš Argentinos Lily Dahab suburta tarptautinė grupė. VDU Didžiojoje salėje skambės programa „Svaiginanti Kuba“ („Latin Grammy“ laureatai, grupė „Son Del Nene“). Ispaniškosios operetės – sarsuelos – aistros virs Kauno valstybinės filharmonijos scenoje (sopranas Nuria Garcia, tenoras Manuelis De Diego ir pianistas Carlos Aragonas bei sopranas Eglė Strumskytė)
– Pažaislio festivalis kasmet įgyja vis daugiau draugų, padedančių jį surengti. Ką iš partnerių norėtumėte paminėti?
– Minėti yra daug ką. Tai – ir festivalio globėjai Kultūros taryba, Kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybė, ir naujienų agentūra ELTA, žurnalas „Moteris“, ir „Pakaita“, „Aviva“ bei kiti rėmėjai.
Tačiau išskirtiniu partneriu, manau, galima pavadinti bendrovę „Mūsų odisėja“, šiemet siūlančią vienuolika muzikinių ekskursijų po įvairias vietas, kuriose lankosi Pažaislio festivalis. Kaip tik tie maršrutai susiję su skirtingais festivalio koncertais. Idėja jungti susipažinimą su vietove bei apsilankymą festivalio koncerte pasiteisino jau praėjusiais metais. Šįmet ji dar labiau išplėtota.
