Į Kauną atvykę užsieniečiai domisi ne tik miesto istorija, populiariais lankytinais objektais, bet ir menu, architektūra, vykstančiais renginiais. Svečius žavi gatvės meno kūriniai, abejingų nepalieka Kiemo galerija.
Siekiant nudžiuginti ir išlaikyti turistus Kaune kuo ilgiau, kuriami individualizuoti maršrutai, leidžiantys užsieniečiui atrasti sąsajų su sava šalimi.
Apie turistų pomėgius, miesto trūkumus kalbėjomės su „Kaunas In“ turizmo skyriaus vadove Inga Pažereckaite-Kalėdiene.
– Ką liudija praėjusių metų turizmo statistika? Kokios naujos tendencijos išryškėjo?
– Pernai buvo matomas ryškus turistų skaičiaus augimas, apie 7–8 proc. Jam įtakos turėjo nuoseklus darbas su kelionių agentūromis, efektyvi komunikacija socialiniuose tinkluose, bendradarbiavimas su užsienio žurnalistais ir Kauno viešinimas.
Turizmo sričiai augti padėjo ir laikinas Vilniaus oro uosto perkėlimas į Kauną. Daugiausia Kauną aplankė vokiečių, taip pat pastebėjome, kad sugrįžti pradėjo ir rusai.
– Kodėl rusai renkasi aplankyti bene lietuviškiausią miestą? Ar kauniečiai tolerantiški šiems svečiams?
– Nemanau, kad svečiai iš Rusijos išskiria, kuris miestas lietuviškiausias. Gal taip yra susiklostę istoriškai, kad Kaune gyvena statistiškai daugiausia lietuvių, bet tai jokios įtakos keliautojams nedaro.
Visi turistai Kaune labai laukiami, nesvarbu, iš kokios šalies jie atvyksta. Stengiamės juos priimti šiltai ir svetingai. Manau, kad kauniečiams rusakalbiai žmonės tikrai nekelia nepatogumo, nes ne tik turistai iš Rusijos, bet ir estai bei latviai Lietuvoje susikalba rusiškai.
Turistus iš Rusijos labiausiai domina kultūrinis turizmas. Jie labai dažnai užsisako ekskursijų, yra smalsūs, gilinasi į miesto ir šalies istoriją. Šiems svečiams rūpi ne tik pasivaikščioti po Kauną, bet ir įsigilinti į vieną ar kitą temą, būtent todėl jie daugiausia renkasi ekskursijas.
– Kiek Kaunas iš turizmo uždirbo 2017 metais?
– Tokių skaičiavimų dar niekada nesame atlikę. Kad galėtume matyti pokyčius, nuo šių metų liepos planuojame pradėti vykdyti apklausas, kurios padėtų išsiaiškinti, kokia rinka ir kiek išleidžiama pinigų Kaune.
Dėl duomenų apsaugos įstatymo negalime taip paprastai paimti žmogaus duomenų, todėl apklausa bus vykdoma gyvai, sutikus žmogų. Jeigu turistas sutiks atsakyti į klausimus išsamiau, siųsime jam anketą elektroniniu paštu.
Turime daug savanorių ir praktiką atliekančių žmonių, todėl bendromis jėgomis, pasiskirstę laiką ir vietas, bandysime apklausti turistus.
– Kada kauniečiai galės sužinoti, kiek miesto biudžetas pasipildė iš turizmo?
– Šis tyrimas bus vidinis, kaip darbo priemonė, kuri padės išgryninti, kas patinka turistams, ko trūksta, ir kartu išsiaiškinti, kokios vienos ar kitos šalies keliautojo apytikslės išlaidos Kaune. Žinoma, jeigu matysime, kad tyrimo rezultatai įdomūs, jais pasidalinsime.
– Ką naujo šiemet siūlote turistams? Kam skiriate daugiausia dėmesio?
– Toliau tęsiame pernykščius darbus kurdami teminius maršrutus kiekvienai rinkai individualizuotomis temomis. Praėjusiais metais sukūrėme maršrutus japonams „Sugiharos keliu“, žydų kilmės žmonėms „Litvakų peizažas“, gastronominio turizmo mėgėjams „Gastro Kaunas“, italams – „Atrask Italiją Kaune“, o šiais metais pateiksime naujų apžvalginių takų lenkams, prancūzams, vokiečiams. Siekiame nustebinti miesto svečius, kad jie atrastų sąsajų su sava šalimi, kultūra.
– Kokia populiariausia lankytina vieta ar objektas Kaune? Gal yra vieta, kuri patinka kauniečiams, bet turistams susižavėjimo nekelia?
– Populiariausi ir lengviausiai pasiekiami objektai yra Rotušė, Kauno pilis. Bet miesto svečius labai stebina, kad Kaune galima išvysti tiek daug gatvės meno. Turistai žavisi tokiais meno kūriniais, todėl nuo šių metų atsirado ir tokios tematikos maršrutas „Sienografų gidas“.
Nė vieno abejingo nepalieka Kiemo galerija. Turistus labiausiai žavi pati šios vietos idėja, sukūrimo istorija, jie džiaugiasi, kad ji nuolat kinta, stebisi naujais objektais, instaliacijomis ir, svarbiausia, ši galerija neturi darbo laiko. Užsieniečiai ją gali aplankyti ją bet kurią savaitės dieną ir valandą.
– Turistams siūloma labai daug ekskursijų, bet ar jos populiarios? Kurios sulaukia daugiausia dėmesio?
– Kadangi Kauną aplanko įvairūs žmonės, derindamiesi prie jų stengiamės pasiūlyti kuo daugiau variantų. Visos ekskursijos po miestą yra išskirtinės, bet šiuo metu populiariausios „Kaunas – dizaino miestas“ ir „Tarpukario modernizmo architektūra“, taip pat apžvalginės ekskursijos, kurių metu aplankomas Senamiestis, Naujamiestis, Pažaislis.
– Kaip manote, ar galėtų sulaukti turistų susidomėjimo ekskursija po apleistas Kauno vietas? O gal tokia ekskursija labiau prisidėtų prie neigiamo miesto įvaizdžio?
– Tai būtų neįprastas produktas ir ne visiems įdomi tema. Be abejo, yra žmonių, kuriems gražūs vaizdai nusibodę ir jie ieško naujų potyrių, todėl ryžtųsi aplankyti šias vietas. Manau, kad pirmosios pažinties su miestu metu, nuvežus turistus į tokias vietas, nukentėtų miesto įvaizdis, turistai apie miestą atsilieptų neigiamai.
Tokių paklausimų gauname, bet, manau, kad tokia ekskursija galėtų būti labiau skirta ne užsieniečiams, o patiems kauniečiams, kurie ieško naujų potyrių, o patys į tas vietas negali patekti.
– Kaune apstu ne tik lankytinų objektų, bet ir renginių. Ar turistai dalyvauja juose?
– Renginiai yra vienas pagrindinių traukos objektų. Yra žmonių, kurie atvažiuoja į konkretų renginį, ir tada papildomai prisideda pažintis su miestu, o kai kurie atvažiuoja pažiūrėti miesto ir tik vieną dieną nueina į kokį nors renginį. Renginiai padeda pritraukti keliautojų, ypač kai vyksta užsienio atlikėjų koncertai „Žalgirio“ arenoje.
– O ko trūksta Kaunui, kad į jį atvyktų dar daugiau užsieniečių?
– Tai turėtų būti objektas, kurio nebūtų kitose šalyse, jis būtų vienintelis, kaip Anykščių šilelio medžių lajų takas. Tokie išskirtiniai objektai padeda pritraukti žmonių, nes apie juos kalbama ir rašoma daugiau, tai leidžia ilgai būti dėmesio centre.
Tikime, kad „Mokslo salos“ atsiradimas Nemuno saloje irgi prisidės prie turistų skaičiaus augimo.
– Su kokiomis problemomis svečiai susiduria dažniausiai?
– Viena didžiausių problemų – kad muziejai nedirba per Lietuvos valstybines šventes. Turistai šiomis dienomis negali aplankyti juos dominančių objektų, tai kelia jiems nuostabą. Galime pasidžiaugti, kad šiais metais dauguma miesto muziejų veikė ir per valstybines šventes.