Pasak muziejaus atstovų, MO muziejaus kūrėjus sudomino tas faktas, kad su žmona Saskia Boddeke režisierius 2015 metais surengė parodą „Paklusnumas“ Žydų muziejuje Berlyne. Šį muziejų, kaip ir MO muziejaus pastatą, projektavo architektas Danielis Libeskindas.
Vaikščiodamas po statybų karštinės apimto muziejaus erdves režisierius apsiribojo trumpais komentarais. Dairydamasis į aplinkui muziejų stovinčius pastatus jis ne kartą pakartojo: „Tai iš tiesų ateivių erdvėlaivis.“
[[ge:lrytas:lrytas:6775182]]
Po trumpos ekskursijos paklaustas, koks pirmasis įspūdis, P.Greenaway diplomatiškai išsisuko nuo tiesaus atsakymo, primindamas, kad būsimą muziejų apžiūrinėjo labai trumpai.
Tačiau jis prisipažino, kad teko būti D.Libeskindo pastatuose Berlyne ir Toronte, todėl puikiai žino, kad šis architektas mėgsta aštrius kampus ir įstrižas linijas. Režisierius neslėpė, kad jam visi tie įstriži dalykai – ne prie širdies. Jo manymu, šis muziejaus pastatas – tai architekto provokacija, nes būsimo muziejaus formos menkai susijusios su aplinkinių pastatų formomis.
„Dabar yra dvi architektūros srovės. Vieni architektai įmeta savo pastatą kaip kokį ateivių erdvėlaivį – plumpt! – į jau susiformavusią architektūrinę aplinką. O kiti vertina (tai, kas jau sukurta. – Red.) ir atsižvelgia į aplinką. Mano manymu, čia D.Libeskindas pasirinko pirmąjį – ateivių erdvėlaivio – variantą“, – šypsodamasis kalbėjo P.Greenaway.
[[ge:lrytas:lrytas:6775185]]
Režisierius įsitikinęs, kad urbanistinis, miesto architektas turėtų išmanyti ir gerbti aplinką, kurioje jis dirba. „Tačiau tai visai nebūtinai yra tas kelias, kurį renkasi šiuolaikiniai architektai“, – pridūrė jis.
[[ge:lrytas:lrytas:3037112]]
P.Greenaway jau teko lankytis Lietuvoje. 1999 metais jis buvo atvykęs į kino festivalį „Tinklai“ kartu su vienu garsiausių pasaulio kaligrafų Brody Neuenschwanderiu.
Pasak muziejaus atstovų, kartu atvykusi režisieriaus žmona, multimedijų menininkė S.Boddeke architekto D.Libeskindo suprojektuotą MO muziejų pavadino įdomia erdve, kuri skatina kurti.
MO muziejaus kūrėjai tikisi, kad būsimo muziejaus veiklą galėtų praturtinti P.Greenaway filmų programos ar instaliacijos. Tačiau jokių konkrečių pasiūlymų menininkams nebuvo pateikti, nors apie bendradarbiavimo galimybes ir kalbėta.
Privatus modernaus meno muziejus MO netoli sostinės Trakų ir Pylimo gatvių sankryžos duris atvers spalio 18 dieną.
[[ge:lrytas:lrytas:6775186]]
MO muziejus (iki 2017 m. birželio veikęs kaip Modernaus meno centras (MMC)) – Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva įsteigta viešoji įstaiga, kuri nuo 2009 m. iki 2018 m. planuojamo atidarymo veikia kaip „muziejus be sienų“, įgyvendina visuomenei ir Vilniaus miesto svečiams atvirus kultūrinius projektus („Literatų gatvė“, „Vilniaus kalbančios skulptūros“, „Keliaujantis muziejus“), leidžia meno edukacijos knygas.
Būsimo muziejaus pagrindas – nuosekliai kaupiama Lietuvos modernaus ir šiuolaikinio meno nuo 1960-ųjų iki šių dienų kolekcija.
Savito braižo režisierius, eksperimentuotojas P.Greeneway į kiną atėjo iš dailės, tiksliau – iš tapybos pasaulio. Didelės įtakos jo filmams turi Renesanso ir Baroko epochų dailė. Žinomiausi šio menininko filmai – „Architekto pilvas“, „Intymus dienoraštis“, „Prospero knygos“, „Virėjas, vagis, jo žmona ir meilužis“, „Skenduolių skaičiuoklė“, „Kolekcionieriaus Tulso Luperio lagaminai“, „Golcijus ir pelikano teatras“, „Eizenšteinas Gvanachuate".
[[ge:lrytas:lrytas:3037110]][[ge:lrytas:lrytas:3037109]]
[[ge:lrytas:lrytas:5073079]]
