Giedrius Kuprevičius: „Kariljono muzika tikrai unikali, bet man tai – baigta tema“

Trečiadienį prasidėjo ir beveik iki vasaros pabaigos truks antrasis Vilniaus kariljono festivalis, kuriame dalyvaus varpų muzikos atlikėjai iš Japonijos, Belgijos, Lenkijos, Olandijos, Prancūzijos, Ispanijos bei Lietuvos. Muzikuojama bus 2015 metais Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bokšte įrengtu didžiausiu Vidurio Europoje kariljonu, turinčiu net 61 varpą.

G.Kuprevičius skambins kariljonu Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
G.Kuprevičius skambins kariljonu Vilniuje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Birutė Mačienė (ELTA)

Jul 12, 2018, 11:24 AM

Šio renginio išvakarėse naujienų agentūra ELTA kalbino vieną iš talkinančiųjų festivalio rengėjams – Kauno miesto varpininku dar neseniai pagarbiai vadintą kompozitorių Giedrių Kuprevičių.

– Per radiją klausiausi, kaip festivalio rengėjas brolis dominikonas Mindaugas Slapšinskas jus vadino geru bičiuliu, o sykiu kilo mintis pasidomėti, kodėl Kaune, prieš keliasdešimt metų kariljono koncertų tradicijas pradėjusiame mieste, toks festivalis nerengiamas. Ar jums dėl to dabar nė kiek širdies nespaudžia?

– Leisiu sau paironizuoti: sukandęs dantis gyvenu sau tyliai Žaliakalnyje ir nenoriu aitrinti širdies. Gyvenam tokius, sakyčiau, keistokai iškreiptus laikus, kad net kalbėti apie tai nebesinori.

Štai pranešė, kad Kauno – Europos kultūros sostinės – programoje atsiranda vietos „valgomam menui“ propaguoti – viena menininkė skelbiasi pasiruošusi kurti skulptūrą, o paskui siūlys kauniečiams ją po gabaliuką suvalgyti. Jei jau Dainų šventės pradedamos vadinti „sovietiniu paveldu“, tai ko norėti? Ir visi patenkinti...

Jei atvirai, tai tikrai turiu šiandien ką veikti, ramiai gyvenu savo gyvenimą. Palaikau santykius su kolegomis iš Lenkijos, Belgijos, kitų šalių. Ką tik buvo varpų muzikos koncertas Gelgaudiškio dvare. Yra ir kitų kūrybinių idėjų bei planų.

Žinoma, smagu, kad Vilniaus kariljono festivalio rengėjai mane giria, bet nesu jo organizatorius. Greičiau – talkininkas. Turėsiu garbės jame ir dalyvauti, nes mane pakvietė vieno koncerto atlikėja – Monika Kažmierczak iš Gdansko, kuri skambins liepos 25-ąją. Keturiomis rankomis kariljonu kartu su ja atliksime lenkų kompozitorės Katarzynos Kwiecen-Dlugosz kūrinį.

– ELTA prieš porą metų skelbė apie Kaune konkursą laimėjusią jauną kariljonininkę, kuri kauniečiams iš to paties Karo muziejaus bokšto skambina varpais įvairias melodijas. Tačiau prisimenant, kad Kauno kariljonui tiek jūsų amžinatilsį tėvas kompozitorius Viktoras Kuprevičius, tiek jūs skyrėte savo gyvenimo dešimtmečius, ar dabar neapmaudu, jog visa tai tenka vadinti praeitimi?

– Dar tik pradžia tos mergaitės kaip kariljonininkės. Tegul kuo daugiau ji groja. Negi kas nors laikys bokšto duris užrakinęs, jei senuosius muzikantus nuo jų nustūmė?

Taip, mano biografijoje būta daug varpų muzikos koncertų, ir kauniečiai to tikrai nepamiršo. Buvau ne tik koncertų, bet ir Kauno kariljono renovacijos, papildymo naujais varpais iniciatorius. Varpų atnaujinimas buvo ne užgaida, o būtinybė. Dabar čia skamba vardiniai Valdo Adamkaus, Garbaravičių, Vlado Lašo, „Kaunas Jazz“ įkūrėjo Jono Jučo, Tremtinių varpai.

Ir „Laisvės kario“ skulptūrą atstatėme varpų bokšto viršuje, nišoje, kurioje ji stovėjo iki Antrojo pasaulinio karo. Tai, sakyčiau, dalykai, daromi ne dėl riksmų, politinės reklamos, o dėl visos bendruomenės valios, tautos atminties ir garbės.

– Užsiminėte, kad šiuo metu tvarkote savo asmeninį archyvą. Ar daug jame vietos skirta kariljonui?

– Man tai – baigta tema. Daug ką išmečiau, o dalį oficialių dokumentų palikau kolegai Juliui Vilnoniui. Kita asmeninė archyvinė medžiaga keliaus į Vilnių, į Literatūros ir meno archyvą.

– Kodėl ne Kauno archyvui ar Kauno miesto muziejui kaip kaunietis patriotas ją perduodate?

– Archyve Kaune išgirdau atsakymą: „Ne, šito mums nereikia, mes renkame tik oficialius dokumentus.“ O muziejus? Jis juk yra savivaldybės filialas ir jo veikla labiau priklauso nuo tuo metu valdančios partijos.

Viena partija buvo sutarusi atpirkti patalpas, kuriose dar XIX amžiuje buvo įkurtas Kauno miesto muziejus. Atėjo kiti, sako: „Ne, nepirksime.“ Stumdo tą muziejų po įvairias patalpas kaip vargdienį našlaitį...

Todėl savo tėvo, Kauno garbės piliečio V.Kuprevičiaus, archyvą jau atidaviau į Vilnių. Ten ir dėdės, kitų giminių palikimas saugomas.

Na, taip, tebesu kaunietis. Tai siūlote rodyti patriotizmą? Tam yra davatkos. Neseniai matėme: buvo rodomas totalinis paūmėjimas nežinia už kokius darbus kai ką beatodairiškai garbinant ir nematant esmės. Man tai nepriimtina.

– Kažkaip vis nutylite, kuo neįtinka tie, kuriuos žmonės išrenka, kurie Kauno miestą valdo?

– Nekalbu ta tema iš viso. Netinka santykiai tarp valdžios ir menininkų. Kai „Kaune medžiai pradėjo griūti“, mane sustabdžius gatvėje buvo pasakyta: „Rašykite savo operas, bet nekliudykite merui dirbti.“ Tai aš ir nekliudau. Nes yra ką veikti ir be to.

...O mūsų sode apsigyveno strazdas giesmininkas. Ir tokias treles iš medžio transliuoja, kad visa miesto muzika gali pasidaryti beveidė. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.