Jau liepos 14 d. pianistė koncertuos nuostabiajame Paliesiaus dvare, tad pasikalbėjome su Guoda apie muzikės kelią, įkvėpimą, atkurtą XIX a. muzikinį saloną ir, žinoma, apie programą, kurią muzikantė atliks savo artimiausio koncerto metu.
– Turbūt jau klasikinis klausimas, bet sakykite, ar gyvendama Vokietijoje pasiilgstate Lietuvos, gimtųjų Druskininkų?
– Labai pasiilgstu savo gimtojo miesto ramybės, Nemuno, miško – viso grožio ir jaukumo. Bet labiausiai pasiilgstu savo mylimų tėvelių ir brolio.
– Papasakokite apie savo muzikinį gyvenimo kelią, kaip į jį įsukote?
Mano tėvai buvo kultūrinių renginių organizatoriai, tad man pasisekė nuo pat vaikystės klausytis geriausių atlikėjų koncertų. Šiek tiek paaugusi panorau ir pati tapti atlikėja, kaskart pasibaigus koncertui lipdavau į sceną ir imituodavau artistų grojimą taip, kaip buvau mačiusi per jų pasirodymą.
Dar nėjau į pradinę mokyklą, bet jau pradėjau lankyti muzikos pamokas. O galiausiai pirmos klasės proga močiutė man padovanojo mažą dovanėlę – pianiną. Gana greit išmokusi suprasti natas, mėgdavau valandų valandas „skaityti iš lapo“.
Taip būdama dešimties metų, nustebinusi komisiją, be stojamųjų egzaminų buvau priimta į M.K.Čiurlionio menų gimnaziją, kuri ir nulėmė mano muzikinį kelią. Vėliau studijavau Lietuvos ir Frankfurto muzikos akademijose, mokiausi meistriškumo daugybės tarptautinių kursų metu.
– Kas jus įkvepia tiek bendrąja prasme, tiek kaip autoritetas ar guru?
– Esu mergaitė iš Čiurlionio miesto. Man pasisekė gimti tokioje menininkams istoriškai svarbioje vietovėje, čia ir oro kvapas, ir pušų ošimas, ir paukščių čiulbėjimas – ypatingi, visa tai, sugrįžus iš didmiesčio mane ramina, harmonizuoja ir įkvepia naujiems darbams.
Na, o mano gyvenimo ir muzikiniai autoritetai tai – mama, mokytoja profesorė Veronika Vitaitė, pianistai: austras Friedrichas Gulda, turkas Fazilis Say ir rusas Arkadijus Volodosas.
– Kokia žinute norite pasidalyti su savo klausytojais, kokias vertybes puoselėjate savo muzika?
– Muzika – kažkas neapčiuopiama, tai kalba, bendravimas, nuotaikų išraiška – esybės būsena. Mano mažoji muzikinė biblija – Gidono Kremerio mintys knygelėje „Laiškai jaunai pianistei“. Atlikėjas ir jo muzika šiais laikais yra prekė.
Kaip susiorientuoti ir atskirti, kas yra tikras, jautrus, nedirbtinis menas, o kas yra prodiuserių ir reklamos sukurtas, maloniai atrodantis, blizgantis ir įtikinantis produktas? Muzika yra viena jautriausių meno išraiškų – ji gali prasiskverbti į sielą, tačiau privalo būti tikra. Aš dirbu šia kryptimi.
Kurdama koncertinę programą visada galvoju apie klausytoją, noriu, kad kūriniai patiktų ne tik man, bet ir jam. Siekiu, kad žmogus, klausydamasis muzikos, nė minutės nenuobodžiautų, o išgirsta melodija jį įkvėptų arba nuramintų. Stengsiuosi skambinti taip, kad tą muziką klausytojas dar ilgai atsimintų, o koncerto metu patirtas jausmas jį pakylėtų visiems darbams.
– Papasakokite, ką gyvenime veikiate, be muzikos, kuo užsiimate laisvalaikiu?
– Visą laisvalaikį praleidžiu su šeima. Mes daug sportuojame, keliaujame, kvailiojame, skaitome, mokomės groti ir dainuoti, žiūrime filmus...
Mano sūnus Aurelijus, kuriam dešimt metų, lanko dainavimo pamokas ir jau dabar geriausiai dainuoja mūsų šeimoje. Taip pat mokosi groti gitara ir pianinu, šoka hiphopo stiliaus šokius, lanko kovos menų kung fu treniruotes. Mano vyras Henrikas yra ne tik mano asmeninis treneris, jis taip pat puikiai muzikuoja – nuostabiai džiazuoja ir improvizuoja gitara.
– „Clara Schumann Salon“ – nuostabus projektas, kaip kilo mintis jį sukurti?
– Prieš daug metų gavau užsakymą išmokti keletą Claros Schumann pjesių. Pradėjau domėtis ir skaityti apie šią geriausią XIX a. Vokietijos muzikinio pasaulio moterį.
Taip susižavėjau, kad perskaičiau visas biografijas bei tris tomus Claros ir Roberto laiškų. Tai labai romantiška, gilu ir itin autentiška. Įkvėpta šios istorijos sukūriau solinę programą, kur pati skambinu fortepijonu ir skaitau ištraukas iš Claros ir Roberto Schumannų laiškų.
Lietuvos nacionalinės filharmonijos užsakymu su režisiere Jūrate Vansk, pianistais ir vaikais pastatėme labai gražų muzikinį spektaklį – „Meilės daina“ apie Schumannų šeimos ir Brahmso draugystę, kurį jau ne kartą rodėme Vilniaus filharmonijos ir Vokietijos scenose.
Dėl didelio spektaklio pasisekimo jau kitą dieną sumaniau atkurti XIX a. saloną. Tokį, kokie būdavo Chopino, Liszto, Mendelssohno, Brahmso ir Schumannų laikais. Patys žymiausi salonai tuomet buvo Paryžiuje ir Berlyne, kuriuose lankydavosi karaliai, hercogai, grafienės, princesės ir visa aristokratija.
Turbūt iš savo mamos paveldėjau režisierės gyslelę – pradėjau fantazuoti, kurti ir su mamos pagalba atsirado Claros Schumann salono koncertinis ciklas. Tai labai įdomus ir informatyvus koncertinis žanras, siejantis muziką ir istoriją, kur mes, muzikantai, įkūnijame XIX a. asmenybes.
Kitais metais minėsime kompozitorės, pianistės Claros Schumann 200 metų gimimo jubiliejų, tad ta proga nuo vasario iki gruodžio mėnesio Lietuvoje ir Vokietijoje skambės Claros ir Roberto Schumannų koncertai fortepijonui ir orkestrui, kuriuos atliksiu ir diriguosiu pati.
– Liepos mėnesį koncertuosite Paliesiaus dvare, galbūt bent trumpai užsiminsite, kas laukia jūsų klausytojų?
– Paliesiaus dvaras – ypatinga vieta sielai, akims, ausims ir gomuriui. Šiais metais paruošiau romantinę virtuozinę programą, kurioje skambės Frederico Chopino valsai, „Herojiškasis“ polonezas, Roberto Schumanno pjesės, Sigismundo Thalbergo „Traviatos“ fantazija.
Lietuvos šimtmečio proga skambės ir lietuviška muzika – M.K.Čiurlionio preliudai, Arvydo Malcio „Paukščių takas“. Programą karūnuos dėl savo sudėtingumo itin retai skambantis kūrinys – „Hexameron variacijos“, kurias savo salono koncertui Paryžiuje 1837 m. užsakė italų princesė Cristina Trivulzo Belgiojoso.
Užsakymas buvo duotas Ferencui Lisztui, jas kurti kompozitorius paprašė dar penkių savo kolegų. Žodis „hex“ graikiškai reiškia šeši – šeši kompozitoriai, šešios variacijos, Dievas kūrė pasaulį šešias dienas...
Būtent šiame 1837 m. Paryžiuje gyvavusiame salone turėjo pasirodyti ir susikauti du pianistai virtuozai – Ferencas Lisztas ir Sigismundas Thalbergas, kurie kovojo dėl geriausio pianisto titulo visame pasaulyje.
Dėl to koncerto programą, kurią atliksiu Paliesiaus dvare, pavadinau „Kolegos – konkurentai“, taigi klausytojai patys galės nuspręsti, kuris kompozitorius ir stilius jiems labiausiai prie širdies.
