Maestro neabejoja, kad taip pat bus nušalintas nuo pareigų. Dar gegužę jis kreipėsi į kultūros ministrę Lianą Ruokytę-Jonsson, neapsikentęs naujojo teatro vadovo Jono Sakalausko ignoravimo – šis per pustrečio mėnesio nerado laiko susitikti su muzikos vadovu.
R.Šervenikas raštu informavo ministrę apie tai, kad teatro generalinis direktorius „sąmoningai trukdo muzikos vadovui vykdyti jam skirtas funkcijas“, vienašališkai keičia sudarytą naujo sezono repertuarą, „kartu su režisieriaus asistentu Gediminu Šeduikiu formuoja spektaklių sudėtis ir skiria dirigentus“, „iki šiol nepateikė strateginės veiklos plano“.
Ministrė pakvietė susitikti teatro atstovus ir J.Sakalauską. Tačiau pokalbis nieko nepakeitė. Negana to, LNOBT padalinių vadovai netrukus iš gandų sužinojo apie rengiamą teatre totalios reorganizacijos projektą, pagal kurį nuo šio sezono naikinamos dešimt vadovų pareigybių, tarp jų – visų pavaduotojų, likviduojami kai kurie skyriai, keičiamas darbuotojų pavaldumas, o svarbiausia – steigiamas naujas meno departamentas, kurio vadovui bus pavaldūs 460 darbuotojų.
Sunerimę administracijos atstovai ir teatro tarnybų vadovai paprašė J.Sakalausko pakomentuoti pasklidusią informaciją ir galimas restruktūrizacijos pasekmes. Jiems kilo daug neaiškumų. Pavyzdžiui, kas bus atsakingas už teatro finansų strategiją ir kontrolę (anksčiau tuo rūpinęsis pavaduotojas Naglis Stancikas jau atleistas), kaip bus vykdomi tęstiniai teatro rekonstrukcijos projektai iš struktūrinių fondų, jau nekalbant apie pačių darbuotojų perspektyvas.
Tačiau direktorius vengė teikti informaciją, matyvuodamas tuo, kad Kultūros ministerija konkretiems pokyčiams dar nebuvo pritarusi. Todėl teatralai vėl kreipėsi raštu į ministrę L. Ruokytę – Jonsson prašydami „stabdyti su teatro struktūriniais pakeitimais susijusius procesus bei įgalioti generalinį direktorių nepriimti jokių sprendimų, detaliai neišanalizavus ir neįvertinus tokios restruktūrizacijos tikslingumo ir pasekmių“. Raštą pasirašė 18 teatro tarnybų vadovų ir administracijos atstovų.
Jie nuogastavo, kad vienašališkai rengiami teatro struktūros pakeitimai daromi „neįvertinus jų reikalingumo ir efektyvumo“, „neatitinka LNOBT kaip biudžetinės įstaigos ir kaip repertuarinio teatro veiklos principų. Jų nuomone, „siūloma struktūra neužtikrins tinkamo įstaigos funkcionavimo ir veiklos vykdymo“, bet gali padaryti neatitaisomą žalą teatro veiklos tęstinumui ir sukelti teatre chaosą.
„Į raštą atsakė viceministrė Gintautė Žemaitytė. Ji patikino suprantanti mūsų nerimą ir vertinanti profesionalumą, pritarianti, kad viešumas turi būti, bet kartu palinkėjo, kad naujasis teatro vadovas suburtų gerą komandą“, – pasakojo apie konflikto peripetijas R.Šervenikas.
Jam pačiam jau po pirmojo pokalbio pas ministrę buvo pranešta, kad jo diriguoti spektakliai perduodami kitiems dirigentams. „Buvo leista suprasti, kad kiti tai sugebės geriau, teatrui reikia kažko kito“, – neslėpė kartėlio nuo 2008-ųjų muzikos vadovu LNOBT dirbantis Nacionalinės premijos laureatas.
Jo spektakliai atiteko keliems kolegoms, tarp jų – jaunajam Ričardui Šumilai ir italui Sesto Quatrini. Vėliau keli buvo grąžinti, pasidomėjus, kodėl kviestinis maestro diriguoja teatre daugiau už etatinius. J.Sakalausko padėjėju tapęs profesorius Vladimiras Prudnikovas savo metu aršiai kritikavo buvusį teatro vadovą, kad šis nepakankamai vertina saviškius.
„Naujų žmonių atėjimas į teatrą susijęs su nepageidaujamų darbuotojų valymu. Argi ne ironiška, kad aš daugiau diriguoju Miunchene negu Vilniuje, kur esu etatinis teatro muzikos direktorius?“ – retoriškai klausė R.Šervenikas.
Praėjusią savaitę pirmojoje sezono repeticijoje LNOBT muzikantams buvo pranešta, kad naujas Operos meno vadovas bus S.Quatrini. Pagal šios pareigybės aprašymą italas bus atsakingas už Dirigentų skyrių, Orkestro tarnybą, Operos solistų skyrių ir Choro tarnybą.
Pasak teatro restruktūrizacijos aprašymo, LNOBT iki šiol dirbo prastai: ligšiolinė teatro „organizacinė struktūra negali užtikrinti darnių meninių procesų“, reikia „efektyvesnio operatyvinės veiklos klausimų sprendimo“, „geriau koordinuoti visų meno kolektyvų ir tarnybų veiklą“, daugelis funkcijų teatre „nebuvo pilnai ir kokybiškai vykdomos“ ir t.t.
Vienas organizacinės struktūros keitimo tikslų – „padėti kuriant atvirą, aktyvią ir laimingą visuomenę“.
„Per metus nuo Gintauto Kėvišo atleidimo LNOBT nenuveikta nieko, išskyrus sukeltą suirutę ir nežinią dėl rytojaus“, – teigė R.Šervenikas. Teatro naujo sezono repertuaras liudija, kad bus toliau vykdoma G.Kėvišo kūrybinė programa.
