J.C.Arnault pripažintas kaltu dėl išprievartavimo 2011 m. naktį iš spalio 5-osios į 6-ąją. Aukos tapatybė neatskleidžiama. Teismas taip pat paskelbė, kad J.C.Arnauld aukai priteisė kompensaciją už patirtą žalą.
Paralyžiavo akademijos veiklą
2018 m. gegužę dėl J.C.Arnauld skandalo atidėtas šių metų Nobelio literatūros premijos skyrimas. Nors įtariamasis neturėjo tiesioginio ryšio su literatūros premija, kaltinimų pakako, kad diskredituotų visą Nobelio komitetą.
2017 m. lapkritį, kilus pasaulyje judėjimui “#MeToo“, nukreiptam prieš lytinį priekabiavimą, 18 moterų apkaltino fotografą lytiniu priekabiavimu ir smurtu. Pabrėžta, jog vyras naudojosi savo padėtimi, kad palenktų moteris lytiškai santykiauti su juo. Iš pranešimų paaiškėjo, kad kai kurie priekabiavimo epizodai vyko patalpose, priklausančiose akademijai.
Tai neigiamai atsiliepė Švedijos akademijos, kuriai priklauso priekabiautojo žmona, įvaizdžiui.
Skandalas dar labiau įsiliepsnojo, kai vadovybė atleido iš posto akademijos sekretorę Sarą Danius, kuri įpareigojo organizaciją nutraukti ryšius su J.C.Arnault, taip pat pradėjo vidinį tyrimą – mat J.C.Arnault turėjo ryšių su Švedijos akademija, skirstančia stipendijas ir paramą kultūros projektams, kurių dalį jis kuravo.
Dėl sekso skandalo iš akademijos pasitraukė dalis narių, J.C.Arnault žmona K.Frostenson kuriam laikui suspendavo savo veiklą.
Gavo griežtą įspėjimą
Švedijos akademiją prancūziškosios pavyzdžiu 1786 m. įsteigė karalius Gustavas III. Jos paskirtis – remti ir puoselėti švedų kalbą ir literatūrą. Jai priklauso 18 narių – garsių Švedijos rašytojų ir mokslininkų, kurie išrenkami iki gyvos galvos. Nuo 1901-ųjų Švedijos akademija kasmet skirdavo Nobelio literatūros premiją.
Šiemet literatūros premijos laureatas nebus paskelbtas – apdovanojimas perkeltas į 2019 metus. Tuomet bus išrinkti du laureatai. Tokiam Švedijos akademijos sprendimui pritarė ir Nobelio fondas.
Bet tuo skandalas nesibaigė. Prieš porą dienų Nobelio fondo vadovas Larsas Heikenstenas, duodamas interviu agentūrai „Reuters“, pareiškė, kas iš Švedijos akademijos gali būti atimta teisė skirti literatūros premiją, jei ji iš esmės nepersitvarkys.
„Jeigu ir toliau tai tęsis ir jiems nepavyks atkurti pasitikėjimo, mes galime būti priversti imtis ryžtingų veiksmų. Vienas jų gali būti siūlymas kitai organizacijai tapti atsakingai už premiją“, – pasakė L.Heikenstenas
Agentūros duomenimis, akademija sutiko pakeisti savo reglamentą, taip pat Nobelio komitetą, kurio nariai, pasak L.Heikensteno, turi būti „kompetentingi ir neįsivėlę į skandalus“.
Nuo šių metų gegužės 2-osios įsigaliojo nauji akademijos įstatai. Tokį sprendimą, kilus krizei, priėmė dabartinis akademijos globėjas Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas. Dabar iš akademijos galima pasitraukti savanoriškai. Nauja ir tai, kad akademikas, nedalyvaujantis įstaigos veikloje dvejus metus, bus laikomas pasitraukęs iš akademijos.
Įsteigė alternatyvią premiją
Vis dėlto literatūros premija šiemet Stokholme bus įteikta. Mat daugiau kaip 100 Švedijos kultūros veikėjų nutarė įsteigti alternatyvų literatūrinį apdovanojimą, kurio nugalėtojas bus paskelbtas spalį – kada turėjo paaiškėti ir Nobelio laureatas.
Alternatyvų apdovanojimą teiks nepelno siekianti organizacija „The New Academy“. Po alternatyvios premijos įteikimo, kaip nurodoma organizacijos puslapyje, „The New Academy“ savo veiklą žada nutraukti.
Priešingai nei Švedijos akademija, kuri skelbiant premijos laureatus garsėja uždarumu, alternatyvios Nobelio premijos teikėjai pasirinko kitokį kelią – atsivėrė visuomenei. Daugiau nei 100 šalies bibliotekininkų buvo pakviesti nominuoti šiai premijai savo favoritus. Tai buvo galima padaryti iki liepos mėnesio.
Po nominantų teikimo vyko internetinis balsavimas, kuriame galėjo dalyvauti viso pasaulio skaitytojai. Iš viso nominuoti 47 rašytojai, tarp kurių buvo tokie autoriai kaip Neilas Gaimanas, Haruki Murakami, Carol Joyce Oates, Patti Smith, Amosas Ozas, Zadie Smith ir t.t.
Iš 47 premijai nominuotų autorių speciali komisija išrinko keturis rašytojus, pretendentus į alternatyvųjį Nobelį. Tai – Prancūzijoje gimusi rašytoja Maryse Condé, Japonijos rašytojas Haruki Murakami, autorė iš Vietnamo Kim Thúy ir garsiojo romano „Amerikos dievai“ autorius britas Neilas Gaimanas.
Iš pretendentų ketvertuko H.Murakami bene labiausiai išsiskiria tuo, kad jau kurį laiką būdavo minimas tarp realiausių pretendentų laimėti Nobelio literatūros premiją, bet jos vis dar nėra gavęs.
Tačiau H.Murakami atsisakė nominacijos – paprašė išbraukti jo pavardę iš pretendentų sąrašo. Kaip rašė „The Guardian“, H.Murakami su „The New Academy“ susisiekė elektroniniu paštu. Jis teigė, kad jam garbė būti nominuotam šiai literatūros premijai, tačiau nori išvengti žiniasklaidos dėmesio ir susitelkti į kūrybą, tad norėtų, kad jo pavardė nebūtų minima tarp premijos nominantų.
