2018 m. pavasarį „Versmė“ skelbė atvirą dokumentinio teatro projektų konkursą. Pirmą kartą jame buvo kviečiami dalyvauti ne tik lietuviai, bet ir užsienio kūrėjai.
Komisija iš visų gautų paraiškų geriausiai įvertino tarpdisciplininių menų kūrėjo Vlado Suncovo ir jauno dramaturgo iš Latvijos Matysso Gricmanio idėjas. Vasarą abu laimėtojai savo sumanymus plėtojo su mentoriais: V.Suncovą konsultavo Lenkijos režisierė Anna Smolar, turinti daug patirties kurti dokumentinį teatrą kūrime, o M.Gricmanį – latvių režisierius Valters Sylis, prieš kelerius metus LNDT sukūręs spektaklį „Barikados“ apie Sausio 13-osios įvykius.
Jau lapkričio pradžioje „Versmės“ dalyviai galės susipažinti su abiejų laimėtojų projektais. Lapkričio 6 d. įvyks V.Suncovo „Su meile, jūros trolis“ eskizo pristatymas Didžiosios salės fojė (dėl rekonstrukcijos įėjimas – iš Odminių gatvės), o lapkričio 7 d. lankytojai kviečiami klausyti M.Gricmanio pjesės „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“ skaitymo Mažojoje salėje.
Lapkričio 5 d. du kartus bus parodytas bendras Lietuvos nacionalinio dramos teatro, vokiečių teatro kolektyvo „She She Pop“ ir Goethe’s instituto spektaklis „Posesijos obsesija“, kuriam gautas finansavimas iš Tarptautinio Goethe’s instituto koprodukcijų fondo. Originalus vokiečių kūrinys „Besessen“, pritaikytas Lietuvai, nagrinėja nuosavybės temą ir kaip tai lemia visuomenės struktūrą. Kolektyvinį monologą turės progą kurti ir skaitymo lankytojai.
Prieš prasidedant „Versmei“, lapkričio 2 d. lankytojai galės susipažinti su bendose Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro ir Torunės Wilamo Horzycos teatro dramaturgų kūrybinėse dirbtuvėse sukurtomis pjesėmis. Kūrybinės dirbtuvės „Nepriklausomi 18-18“ skirtos Lietuvos ir Lenkijos (dviejų kaimynių, šįmet mininčių nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį) bendrų istorinių, kultūrinių ir socialinių procesų meninei refleksijai. Jose kuriamos šešios pjesės. Vilniečiams bus pristatytos dvi iš jų – „Įsiliejimai“ bei „Litwa Is My Life“.
Visi renginiai nemokami ir vyks Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (išskyrus filmo „Karo teatras“ peržiūrą, kuri vyks kino centre „Skalvija“).
* * *
Lapkričio 2 d. 18 val. Mato Vildžiaus „Įsiliejimai“, pjesės skaitymas
Režisierė – Uršulė Bartoševičiūtė
Kompozitorė – Maria Paskevic
Aktoriai: Albinas Kėleris, Justina Nemanytė, Emilis Pavilionis, Elžbieta Latėnaitė, Eglė Agota Matulytė, Martynas Gucevičius, Skomantas Duoplys, Gintautas Ulmis.
* * *
Lapkričio 2 d. 20 val. Huberto Sulimos „Litwa Is My Life“, pjesės skaitymas
Režisierius – Andrius Jevsejevas
Skaito Jonas Čepulis
„Versmėje“ pristatomi dviejų autorių, kurie dalyvavo „Nepriklausomi 18-18“ kūrybinėse dirbtuvėse ir šiuo metu yra labiausiai išbaigę savo pjeses, tekstų skaitymai. M.Vildžiaus pjesėje „Įsiliejimai“ dviejų tautų konfliktas nagrinėjamas mikrolygiu: eiliniame daugiabučio kieme, ant eilinio suolelio kasdien susitinka keturi veikėjai: senas lenkas, jauna lietuvė, jos globotinis sutrikusio intelekto berniukas ir jo žaislas – paprasčiausia lenta su ūsais.
H.Sulimos pjesėje „Litwa Is My Life“ bandoma pakilti virš nacionalistinės pasaulėjautos, istorinių ir kultūrinių konfliktų, gilintis į ikikrikščionišką istoriją, savotišką gamtos tvarką, kurios akivaizdoje lenkų ir lietuvių kultūriniai ir politiniai nesutarimai tampa beprasmiai ir provokuoja ieškoti naujo, alternatyvaus socialinio bendrabūvio.
* * *
Lapkričio 3 d. 18 val.
Živilė Zablackaitė, Loreta Vaskova. „Šimtas metų vaikystės“, verbatim eskizo pristatymas
Režisierė – Loreta Vaskova
Dramaturgė – Živilė Zablackaitė
Interviu surinko Živilė Zablackaitė, Loreta Vaskova, Taura Kvietinskaitė
Aktoriai: Kęstutis Cicėnas, Elzė Gudavičiūtė, Mindaugas Jusčius, Kamilė Petruškevičiūtė
Kūrybinė komanda šiai pjesei surinko apie septyniasdešimt interviu. Žmonių jie prašė pasidalyti vaikystės prisiminimais. Juose nejučiomis prasiskverbdavo ir Lietuvos istorijos ženklai.
„Šimtas metų vaikystės“ – tai asmeniški žmonių liudijimai apie Lietuvos istoriją, kurie atkuriami per subjektyvią patirtį – vaikystę. Vaikystės prisiminimai paprastai būna ryškiausi, tyriausi, o per ilgą laiką kartais įgyja visai kitokią prasmę.
Renkant interviu kūrybinei komandai buvo įdomu, kokią įtaką žmogaus vaikystei turi gyvenamasis metas ir kaip jis formuoja žmogų bei skirtingas kartas.
* * *
Lapkričio 4 d. 16 val. 40 min.
„Karo teatras“, filmo peržūra
Režisierė ir scenarijaus autorė – Lola Arias
Herojai: Lou Armour, David Jackson, Rubén Otero, Sukrim Rai, Gabriel Sagastume, Marcelo Vallejo
Argentina, Ispanija, 2018, 82 min. Kalba: ispanų, anglų, nepalų su lietuviškais titrais.
Filme „Karo teatras“ matome, kaip šeši Folklandų / Malvinų karo veteranai, buvę priešai mūšio lauke, susitinka filmavimo aikštelėje. Po karinio konflikto praėjus daugiau nei 35 metams jie dalijasi karo prisiminimais ir atkuria tikras karo mūšio situacijas per keletą mėnesių trunkantį kūrybinį procesą.
Viena vertus, šis filmas atskleidžia, kaip meninis projektas, kuriame dalyvauja buvę karo priešai, tampa socialiniu eksperimentu. Žiūrovas per trumpą laiką kartu su filmo herojais patiria visą proceso eigą: nuo „aktorių“ atrankos, pirmųjų susitikimų ir pokalbių, iki prisiminimų inscenizavimo įvairiomis aplinkybėmis – baseine, statybų aikštelėje, karo pratybose.
Filmo metu dinamiškai ir su gero humoro prisilietimu balansuojama tarp tikrovės ir fikcijos, spontaniškumo ir vaidybos. Kaip kariškis prisiima aktoriaus vaidmenį, tiesiogiai susijusį su asmeniniais skaudžiais išgyvenimais, kaip karo patirtys tampa pasakojama istorija, ir kaip apskritai galima atvaizduoti karą ir tai, kas lieka po jo?
* * *
Lapkričio 5 d. 18 ir 20 val.
„Posesijos obsesija“, kolektyvinis monologas
Bendras „She She Pop“, Vokietija, LNDT ir Goethe’s instituto projektas
Kūrybinė grupė: Sebastian Bark, Ilia Papatheodorou („She She Pop“, Vokietija), Rimantas Kmita, Mikas Žukauskas, Jonas Žukauskas (Lietuva)
Pjese kūrėjai kreipiasi į žiūrovus, nors šiuo atveju reikėtų sakyti į susitikimo dalyvius, piliečius, žmones, ir kviečia juos įvardyti: kas mes esame, kas kalba, kas yra pakviestas kalbėti ir atstovauti, formuoti visuomenę, o kas lieka už borto ir neturi jokių galimybių?
Taip scenoje nuskamba polifoninis monologas, kuriame nėra aktorių, o publika tapatinasi su scenoje „prabylančiomis“ visuomenės grupėmis. Lietuviška vokiečių „She She Pop“ sukurto „Besessen“ adaptacija pavadinimu „Posesijos obsesija“ išlaiko originalią formą ir koncepciją.
Pasirodyme Vilniuje „She She Pop“ kolektyvas kartu su lietuvių kūrėjais į publiką kreipsis su klausimais apie emigraciją, dingusį ir nebeįmanomą solidarumą. Mes skirtingi kaip daugiabučio gyventojai. Skirtinga mūsų kilmė, pajamos, vieta visuomenėje, bet dėl kai kurių dalykų turime susitarti.
* * *
Lapkričio 6 d. 18 val.
Vlado Suncovo „Su meile, jūros trolis“, eskizo pristatymas
Koncepcijos ir teksto autorius – Vladas Suncovas
Mentorė ir kūrybinė konsultantė – Anna Smolar
Aktoriai: Miglė Polikevičiūtė, Laurynas Jurgelis
Pjesėje „Su meile, jūros trolis“ žiūrovai atsiduria gyvame ir kompleksiškame utopinės architektūros projekte. Tai dokumentinė, alegorinė, siurrelistinė kelionė po Šiaurės ir Baltijos šalių folklorą, asmeninius kasdienybės išgyvenimus, utopijas ir architektūrą.
Žiūrovus supančios erdvės tampa veikėjais, kurie su aktoriais-gidais Migle Polikevičiūte ir Laurynu Jurgeliu kalbasi tarpusavyje ir pasakoja mums savo vizualias istorijas.
Pjesės autorius V.Suncovas įkvėpimo šiai kelionei sėmėsi iš XVI amžiaus švedų rašytojo, kartografo Olauso Magnuso darbų ir 1499 metais Italijoje išleisto mistinio romano „Hypnerotomachia Poliphili“ pagrindinio veikėjo Polifilo (liet. „mylintis daug dalykų“) klajonių.
Iš pirmo žvilgsnio nesusiję fragmentai-atvirukai žaismingai pinasi tarpusavyje: kruizinis laivas virsta pastatu, sukonstruotu iš banginio šonkaulių, kuriame moterims sapnuojasi keisti košmarai, o senieji skandinavų dievai prisitaiko prie nūdienos realijų ir įgauna naftos platformų pavidalą. Ir tai tik keletas pavyzdžių.
* * *
Lapkričio 7 d. 18 val.
Matysso Gricmanio „Normalus tarybinio piliečio Kasparo Irbės gyvenimas“, pjesės skaitymas
Mentorius, kūrybinis bendradarbis – Valteris Sylis
Aktoriai: Kęstutis Cicėnas, Povilas Budrys, Algirdas Gradauskas
M.Gricmanio pjesė yra apie homoseksualų gyvenimą sovietų Latvijoje. Kūrinį įkvėpė latvių homoseksualo Kasparo Irbės dienoraščiai ir archyvinė medžiaga. Tekstą papildo šešiasdešimties tomų dienoraščių, parašytų 1940–1996 metais, fragmentai. Juose atsiskleidžia tiek uždaro, tiek viešo Irbės gyvenimo ir kasdienybės aspektai, bei priežastys, lėmusias jo pasitraukimą iš „kolegų“ – Rygos gėjų ir prostitučių – bendruomenės.
Kasparas tapo normaliu sovietiniu piliečiu: budriu ir akylai besisaugančiu, kad nepakliūtų į sistemos spąstus, verčiančius visuomenę funkcionuoti mechaniškai tarsi laikrodis. Tai istorija apie metą, kai asmeninis gyvenimas tapo dar slaptesnis, o kolektyviškumas supo visur.
* * *
Lapkričio 8 d. 18 val.
Martos Malikowskos, Maciejaus Pestos, Sonios Roszczuk, Annos Smolar, Jano Sobolewskio „Henrietta Lacks“, pjesės skaitymas
Režisierė – Eglė Švedkauskaitė
Aktoriai: Monika Bičiūnaitė, Daumantas Ciunis, Jolanta Dapkūnaitė, Martynas Nedzinskas, Miglė Polikevičiūtė
1951 m. Baltimorėje Henriettai Lacks buvo diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys. Tiriant jos naviko ląsteles pastebėtas unikalus reiškinys – esant tam tikroms sąlygoms ląstelės atsinaujina pačios.
Džordžas Gejus sukūrė atsinaujinančių ląstelių liniją, vadinamą HeLa (ji iki šiol naudojama medicininiuose tyrimuose), tačiau šiai laboratorinei tyrimo praktikai nebuvo gautas ląstelių savininkės H.Lacks sutikimas. H.Lacks šeima apie HeLa ląstelių liniją nežinojo iki pat 1975 metų. Tačiau net ir sužinojus genetinę HeLa kilmę, nebuvo išspręstas medicininių paciento nuosavybės ir privatumo teisių klausimas.
Tad kas yra H.Lacks (1920–1951 m.) – anoniminė herojė ar medicinos tyrimų auka, istorinė asmenybė ar eksperimento priežastis?
* * *
Lapkričio 9 d. 18 val.
Lolos Arias „Melancholija ir demonstracijos“, pjesės skaitymas
Režisierė – Lina Lužytė
Muzikantai: Mantas Joneikis, Alanas Gurinas
Aktoriai: Nelė Savičenko, Denisas Kolomyckis
„Melancholija ir demonstracijos“ – tarsi dukros dienoraštis apie motinos depresiją. Pjesėje jautriai aprašoma autobiografinė autorės patirtis, prisiminimų nuotrupos išauga į fragmentišką pasakojimą, abejonės tampa spėlionėmis, o asmeniška išpažintis susilieja su istoriniais Argentinos įvykiais.
Autorė klausia, kodėl jos mama susirgo 1976-aisiais? Ar karinis perversmas Argentinoje susijęs su motinos liga, ar tai tik sutapimas? Galbūt motinos melancholiją gali sustabdyti tik demonstracijos?
