Darius Meškauskas, sukūręs unikalius vaidmenis stipriausių Lietuvos režisierių spektakliuose, šiuo metu bene labiausiai užimtas aktorius, ne tik vaidinantis Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno teatruose, bet intensyviausiai dirbantis su jaunaisiais aktoriais, neabejotinai, yra vienas iš įdomiausių šiandienos pašnekovų, teatro mąstytojų.
„Aktorystė – užkrečiamas dalykas. Aš teatru užsikrėčiau nuo Eimunto Nekrošiaus „Kvadrato“ Jaunimo teatre. Po to sužinojau, kad nuo mūsų „Jasono“ Klaipėdoje teatru užsikrėtė „cezario grupės“ aktorės Brigita Arsobaitė ir Vilma Raubaitė“, – sako Darius Meškauskas.
Brangindami tai, ką retsykiais tenka pamatyti įvairiuose spektakliuose, galime pripažinti, kad daugelis teatro grandų, atradę savo braižą, stilistiką, juos plėtoja ilgai, o gal net ir visą gyvenimą. Dariaus Meškausko personažai dažnai tampa įvairių spektaklių logine vertikale. Sceninė aiškiaregystė, fizinė kūno jėga, slypinti jame, gyvenimo tikslus sutapatina su pačiu gyvenimu.
Todėl jo sukurtus personažus sunku vienaprasmiškai nusakyti: kartais jis ryškiau vaidina mimika / akimis, kartais savo teisumą pademonstruoja fizinės jėgos proveržiais. Egzistenciniai Meškausko orientyrai tirpsta esamajame laike, aktorius kiekviename spektaklyje kaip lakmuso popierėlis reaguoja į viską: partnerius, žiūrovus, dūžtančių butelių šukes. Šiame lauke kinta ir jo vaidyba, ir jo suvokimas.
Susitikimo metu aktorius, remdamasis savo patirtimi, bandys atskleisti tai, ko Lietuvoje niekas nėra analizavęs: kaip tas teatro užkratas keliauja? Kas patraukia žmones rinktis teatro meną? Vyksta akivaizdi bakteriologinė situacija. Tai yra labiau burtas, – juk tai nepasveriama, tai labiau gimininga poezijos pasauliui.
„Ši paskaita – tai aktorinis požiūris, susijęs su veiksminės situacijos analize, o ne su kūrinio turiniu. Apie tai niekas nekalba, to niekas neanalizuoja, nes aktoriai – ne plunksnos žmonės. Aktoriaus meno dėsnių niekas neužrašo. Aš bandau susieti reiškinius. Tai yra filosofija veiksme. Juk įdomu, kaip, tarkim, veikia Eimunto Nekrošiaus mechanizmai? Kuo skiriasi jo ankstyvasis teatras nuo dabartinių pastatymų? Paprastai Lietuvoje remiamasi kokiomis nors „svetimomis“ sistemomis (Michailo Čechovo, Suzuki ir kt.), metodais, patirtimis“, – sako Darius Meškauskas.
