Šis esminis įstatymas vainikavo perėjimą nuo diktatūros į demokratiją, Ispanijos žmonėms buvo sugrąžintas suverenitetas ir teisė gyventi laisvai bei spręsti dėl savo pačių ateities. Esu įsitikinęs, kad mūsų draugai ir sąjungininkai lietuviai puikiai supranta, ką reiškia toks svarbus jubiliejus kiekvienai tautai, kurio metu yra minimas laisvės susigrąžinimas.
Šiais metais Lietuva švenčia savo nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį, naujai prisijungusi prie Europos ir Vakarų šalių šeimos. Ispanija, šiuo metu valdant Pilypui VI-ajam, taip pat gali džiaugtis, kad priklauso Europai ir Vakarams, ir kartu su lietuviais bei visais europiečiais didžiuotis visiškai susiformavusia ir stipria demokratija.
Ispanijos demokratijos istorinis procesas nebuvo lengvas ir paprastas. Mes turėjome susidurti su daugybe vidinių ir išorinių iššūkių bei grėsmių, tačiau, atsigręžus atgal ir įvertinus nueitą kelią, galime teigti, jog tai buvo labai sėkmingas laikotarpis, prasidėjęs 1978 m.
Šiandien Ispanija yra pažangi ir daugialypė demokratija, plačiai decentralizuota ir tvirtai įsitvirtinusi tarp išsivysčiusių šalių, kurios savo sambūvį grindžia atstovaujančiomis institucijomis, teisinės valstybės principu ir pagarba įstatymams.
Ispanijos ekonomika yra viena iš didžiausių ir labiausiai internacionalizuotų visoje Europoje, mūsų šalies įmonės vykdo savo veiklą ir konkuruoja visų žemynų rinkose.
Mūsų sveikatos bei socialinės apsaugos sistema yra viena iš labiausiai pažengusių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, Ispanija yra pirmaujanti šalis pasaulyje organų transplantacijos srityje. Taip pat esame vieni pirmųjų turizmo, atsinaujinančių technologijų, transporto ir kituose sektoriuose.
Ispanijos įmonės lyderiauja aukštųjų technologijų srityje ir tiekia aukščiausios kokybės paslaugas bei produktus. Štai vos prieš kelias dienas viena moderniausių Ispanijos įmonių INDRA pagamino ir perdavė modernią radarų sistemą Lietuvos Karinėms Oro Pajėgoms. Šie stebėjimo radarai padės užtikrinti didesnį saugumą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje NATO erdvėje.
Nė vienas iš šitų technologinių pažengimų nebūtų buvęs įmanomas be politinio ir institucinio konteksto, kurį sukūrė Konstitucija, patvirtinta prieš 40 metų.
Ispanijos istorija pirmoje XX a. pusėje, taip pat kaip ir visos Europos, buvo dramatiška ir būtent 1978 metais užvėrėme civilinių karų bei totalitarizmų periodą, pasitelkę plataus masto politinius susitarimus tarp pagrindinių Ispanijos politinių jėgų.
Per referendumą visa tauta didžiule dauguma pritarė parlamento parengtam tekstui. Reikia pabrėžti, jog būtent Katalonijoje buvo surinkta daugiausiai pritariamųjų balsų Konstitucijos tekstui.
Be šio esminio įstatymo nebūtų įmanoma pasiekti laisvės, taikos ir gerovės, ką turime dabar. Todėl 1978 m. ispanai tvirtai priėmė Konstituciją, kuri iki šių dienų yra pagrindinė mūsų santaikos sistema.
Ją apgynėme tokių išbandymų metu kaip 1981 m. valstybės perversmas ar pastarųjų metų Katalonijos bandymas atsiskirti. Jei nebūtume to padarę, tiek mes, tiek ir mūsų draugai bei sąjungininkai lietuviai, neturėtume galimybės, kurią turime dabar, dalyvauti Europos projekte bei tarptautinėse saugumo ir gynybos organizacijose, tokiose kaip Šiaurės Atlanto aljansas.
Būdami Europos Sąjungos ir NATO draugais bei sąjungininkais daugiau niekada nebūsime vieni, gindami savo laisvę ir nepriklausomybę.
Ši Konstitucija buvo parašyta, siekiant bendrystės ir visuotinio demokratinio sutarimo. Jeigu ne mūsų karaliaus Chuano Karloso I-ojo ir politinių lyderių toliaregiškumas, kilnumas ir patriotizmas anuo kritiniu laikotarpiu, Ispanijos bei Europos istorija būtų visai kitokia.
Didžiuojamės, kad dabar galime švęsti šias 40-ąsias metines, turėdami tvirtą mūsų demokratinės Konstitucijos pagrindą ir sėkmingai susiklosčiusias istorines aplinkybes, dėl kurių esame gerbiami tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Ispanija, kaip ir Lietuva, yra sena Europos tauta, kurios vienas iš pagrindinių siekių yra demokratijos atkūrimas ir puoselėjimas. Būtent tai mes ir švenčiame, minint 40-ąsias 1978 metų Ispanijos Konstitucijos metines.
